Pagrindiniam personalui streikuojant arba sergant koronavirusu, Rytų Kyšulio provincijoje slaugytojos yra priverstos būti ir valytojomis, o chirurgai patys skalbia ligoninės skalbinius. Taip pat yra nerimą keliančių pranešimų apie perpildytose ir per mažai darbuotojų turinčiose gimdymo palatose gimstančius negyvus kūdikius, informuoja BBC.
Gydytojams, profesinėms sąjungoms ir vadovybei kovojant dėl skurdžių išteklių, vienas vyresnysis gydytojas situaciją apibūdino kaip „didžiulę itin korumpuotos sistemos nesėkmę“, o kitas kalbėjo apie „institucinį išsekimą, lėtinį išnaudojimą, praktiškai bankrutavusį Sveikatos departamentą ir ant kelių parklupdytą sistemą, neturinčią jokio strateginio valdymo“.
Ši informacija paaiškėjo tuo metu, kai Pietų Afrikos Respublikoje, kuri keletą mėnesių sėkmingai atsilaikė prieš koronavirusą anksti įvedusi griežtą, tačiau ekonomiškai itin nenaudingą karantiną, sparčiai daugėja COVID-19 infekcijos atvejų. Šalies prezidentas Cyrilas Ramaphosa buvo priverstas įspėti tautą, kad „artėja audra“.
Baimė ir išsekimas
Prasidėjus sveikatos priežiūros sistemos krizei, labiausiai paveikusiai Port Elizabeto miestą, kyla esminis klausimas: kaip tuos mėnesius be koronaviruso panaudojo ar iššvaistė valdžios pareigūnai?
„Tvyro didžiulė baimė, žmonės yra labai išsekę psichiškai ir emociškai. Net prieš prasidedant COVID-19 pandemijai turėjome minimalų darbuotojų skaičių, o dabar jų sumažėjo dar 30 proc.“, – sakė dr. Johnas Blackas.
„Dėl milžiniško krūvio pradeda strigti kai kurių medicinos paslaugų teikimas. COVID-19 atvėrė visas įsisenėjusias sistemos piktžaizdes. Kyla daug konfliktų“, – tęsė jis ir patvirtino pranešimus, kad vienoje Port Elizabete esančios Livingstone’o ligoninės palatoje pacientai „pešėsi dėl deguonies balionų“.
Dr. J. Blackas, vienas iš dviejų infekcinių ligų specialistų provincijoje, kurioje gyvena maždaug 7 mln. žmonių, vienintelis iš visų Port Elizabeto gydytojų sutiko duoti oficialų interviu. Dešimtys kitų slaugytojų ir gydytojų kalbėjo tik anonimiškai, nes bijojo netekti darbo.
Raudonas atliekas ėdančios žiurkės
Livingstone’o ligoninėje, pagrindinėje rajono COVID-19 atvejų ligoninėje, dirbantys gydytojai ir slaugytojos pasakojo apie „karą primenančius vaizdus“, ant grindų besimėtančias atliekas ir telkšantį kraują, asmeninių apsaugos priemonių trūkumą, deguonies balionų trūkumą, gerokai per mažą greitosios medicinos pagalbos automobilių skaičių, nevėdinamas patalpas ir „po laikraščiais“ miegančius pacientus. Taip pat buvo pastebėta žiurkių, ėdančių tamsiai raudonos spalvos ligoninės atliekas, pilamas tiesiai į kanalizaciją.
„Gydytojai iš paskutiniųjų stengėsi atlikti skubiausias operacijas, budėjo, valė grindis kartu su viena ar dviem likusiomis slaugytojomis. Vyresniosios slaugytojos skalbė skalbinius“, – elektroniniame laiške rašė vienas gydytojas.
„Kiekvieną dieną į darbą einu bijodama“, – prisipažino ką tik pamainą baigusi vyresnioji slaugytoja.
„Infekcijų skaičius didėja. Kiekvieną dieną tvyro chaosas. Įvairiose palatose pilna nėščių moterų“, – nurodė kita slaugytoja.
Mirštančios moterys ir kūdikiai
Keletas gydytojų sakė, kad personalą smarkiai traumavo neseniai nutikusi tragedija, kai Port Elizabeto Dora Nginza ligonininės gimdymo palata buvo taip perpildyta, kad mirė kelios mamos ir naujagimiai.
„Pats dalyvavau dviejuose gimdymuose, kai kūdikiai gimė negyvi, ir žinau, jog tokių atvejų buvo daugiau. Labai keista. Per savaitę vienoje ligoninėje mirė kelios nėščiosios ir kūdikiai – tai visiškai negirdėtas ir nepriimtinas dalykas“, – pareiškė vienas medikas.
Jis mano, kad mirtis, beveik be jokios abejonės, sukėlė didžiulis darbuotojų trūkumas: nėščiosios skubios operacijos neretai laukia ne vieną dieną, kartais net guli koridoriuose. Kiti trys medicinos pareigūnai, žinantys situaciją palatose, patvirtino pranešimus apie pastarosiomis savaitėmis užfiksuotą neįprastai didelį negyvų naujagimių skaičių.
Gilėjančią krizę sustiprino tinkamo valdymo trūkumas – skirtingi ligoninių skyriai pradėjo kovoti tarpusavyje ir naudoja COVID-19 kaip „galimybę išlieti nuoskaudą dėl visų patirtų neteisybių“, teigė vienas pareigūnas.
Livingstone’o ligoninė pusantrų metų dirba be nuolatinio vykdomojo direktoriaus ar vadovybės. Ankstesnė vadovų komanda buvo atleista įtarus korupciją. „Jau kuris laikas neturime vadovo“, – sakė dr. J. Blackas ir skundėsi, kad nėra „tvirto lyderio“, galinčio stabilizuoti augančius konfliktus tarp skirtingų ligoninės skyrių, o ypač – tarp vietos profesinių sąjungų.
Regis, Livingstone’o ligoninės personalas pasidalijo į tris atskiras grupes:
- saujelė žmonių vis dar eina į darbą vedami pareigos jausmo ir nepaiso rizikos. „Negaliu pasiduoti. Tai mūsų šeimos, mūsų vaikai, mūsų motinos“, – apie savo pacientus kalbėjo viena slaugytoja;
- antrajai grupei priklausančius žmones užvaldė baimė ir nusivylimas, todėl jie nėra pasirengę grįžti į darbą. „Jie nebūtinai nenori, paprasčiausiai bijo“, – tvirtino vienas gydytojas;
- ir trečioji grupė: „Tiesiog dirbti trukdantys asmenys, pasyvūs arba atvirai agresyvūs. Tokių yra nemažai“, – sakė kitas šaltinis. Jie nebeturi nė kruopelytės „altruizmo ar pareigos jausmo. Šių savybių seniai nebeliko.“