„Mes, kaip Turkijos Respublika, kaip ginkluotosios pajėgos, pasirengę daryti visa, ko reikia (Azerbaidžanui). Tegul niekas dėl to neabejoja“, - cituoja H. Akarą Anatolijos naujienų agentūra. Turkijos gynybos ministras taip pat teigė, kad Azerbaidžanas patyrė Armėnijos agresiją.
Antradienį savo susirūpinimą dėl padėties Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje išsakė ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Situacija dviejų šalių pasienyje susikomplikavo liepos 12 d. Azerbaidžanas pareiškė, kad Armėnijos ginkluotosios pajėgos mėgina atakuoti jo armijos pozicijas, naudodamos artileriją, o Jerevanas tvirtino, kad padėtis paaštrėjo dėl azerbaidžaniečių veiksmų. Baku pranešė, kad per tris susirėmimų dienas žuvo 11 Azerbaidžano kariškių, Jerevanas informavo, kad žuvo keturi ir buvo sužeisti 10 Armėnijos kariškių.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.