Sekmadienį šiai Jungtinių Tautų agentūrai buvo pateiktas rekordinis per parą užregistruojamų COVID-19 atvejų skaičius: 230 000. PSO nurodo, kad padėtis tik dar labiau blogės, jei žmonės nesilaikys tokių pagrindinių dalykų kaip fizinis atstumas, rankų plovimas ir kaukių nešiojimas.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas perspėjo, kad šalyse, kurios skubėjo atšaukti karantiną, virusas dabar vėl plinta, nes nebuvo laikytasi įrodytų metodų rizikai sumažinti.

„Noriu jums pasakyti tiesiai: artimoje ateityje sugrįžimo prie „senojo normalaus“ [gyvenimo] nebus, – per virtualią spaudos konferenciją sakė jis. – Leiskite pasakyti: per daug šalių eina ne ta kryptimi.“

„Virusas išlieka svarbiausias visuomenės priešas, bet daugelio vyriausybių ir žmonių veiksmai to neatspindi“, – pabrėžė jis.

Pasak PSO vadovo, prieštaringos lyderių kalbos pakerta pasitikėjimą.

Jei vyriausybės neparengs išsamios strategijos viruso plitimui stabdyti ir jei gyventojai nesilaikys pagrindinių visuomenės sveikatos principų, „ši pandemija eis tik vienu keliu: ji blogės, blogės ir blogės“, perspėjo Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Nuo naujojo koronaviruso, kuris pradėjo plisti praėjusių metų pabaigoje Kinijoje, jau mirė kone 570 000 žmonių, o užsikrėtimo atvejų užfiksuota daugiau kaip 12,9 mln., rodo naujienų agentūros AFP kaupiami oficialių šaltinių duomenys.

„Nors per dieną užregistruojamų mirties atvejų skaičius išlieka palyginti stabilus, yra daug nerimą keliančių dalykų“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Pasak jo, pasaulyje plėtojasi keturi scenarijai: yra šalių, kurios buvo budrios ir išvengė didelių protrūkių, šalių, kurios suvaldė didelius protrūkius, taip pat valstybių, kurios sušvelnino suvaržymus, bet virusas jose dabar vėl ima plisti, ir valstybių, išgyvenančių viruso intensyvaus plitimo fazę.

PSO vadovas nurodė, kad pandemijos epicentru kol kas išlieka Amerikos žemynai.

JT: koronaviruso pandemija padidino pasaulio maisto krizę

Šiuo metu pasaulyje badauja beveik vienas iš devynių žmonių, koronaviruso pandemijai dar labiau pasunkinus jų padėtį, sakoma pirmadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje.

Dėl sulėtėjusio ekonomikos augimo ir su klimato reiškiniais susijusių sukrėtimų badauja vis daugiau žmonių, daugeliui jų maistingi maisto produktai yra neįperkami, o tai sukelia ne tik mitybos nepakankamumą, bet ir prisideda prie vaikų bei suaugusiųjų nutukimo atvejų skaičiaus augimo, nurodoma joje.

„Ilgus dešimtmečius mažėjęs badaujančių žmonių skaičius po truputį auga nuo 2014 metų“, – skelbiama kasmetinėje ataskaitoje apie maisto saugumo ir mitybos padėtį pasaulyje.

Joje pabrėžiama, kad būtina užtikrinti ne tik pakankamas maisto atsargas, bet ir jų maistingumą, atkreipiant dėmesį į netinkamos dietos „pasekmes sveikatai ir aplinkos apsaugai“.

Beveik 690 mln. žmonių arba 8,9 proc. pasaulio gyventojų alksta, skelbia JT.

Šis skaičius nuo 2019-ųjų per metus išaugo beveik 10 mln., o per pastaruosius penkerius metus – 60 mln., skelbiama ataskaitoje. Tęsiantis tokioms tendencijoms, prieš penkerius metus užsibrėžtas tikslas iki 2030 metų visiškai išvaduoti pasaulį nuo bado bus nepasiekiamas.

Iki 2030 metų badą gali patirti daugiau nei 890 mln. žmonių arba 9,8 proc. visų pasaulio gyventojų, perspėjo JT.

Šią ataskaitą ruošė penkios JT agentūros: Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (IFAD), JT vaikų fondas UNICEF, Pasaulio maisto programa (WFP) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Pernai pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad badaujančių žmonių skaičius viršija 820 mln., tačiau šie skaičiai buvo pakoreguoti Kinijai pateikus pataisytus buvusių metų skaičius.

Daugiau nepakankamai valgančių žmonių

Skaičiuojant vidutinį ir didelį maisto produktų trūkumą 2019 metais nustatyta, kad skaičius žmonių, reguliariai negaunančių „saugaus, maistingo ir pakankamo maisto“ šoktelėjo nuo 690 mln. iki 2 mlrd.

Foto: Zuma Press / Scanpix

Koronaviruso infekcijos COVID-19 pandemija, smarkiai smogusi šalims, kur vargingai gyvenančių žmonių skaičius yra didelis, nepakankamai besimaitinančių žmonių skaičių šiemet gali padidinti dar 83–102 milijonais.

Tačiau mitybos tendencijos prastėjo dar iki koronaviruso pradžios, sakoma ataskaitoje.

Iki 2030 metų badaujančių Afrikos gyventojų skaičius nuo 19,1 proc. gali išaugti iki maždaug ketvirtadalio žemyno populiacijos. Ir dabar šis skaičius yra dukart didesnis už pasaulio vidurkį.

Azijoje badaujančių žmonių skaičius nuo 2015 metų sumažėjo 8 mln., nors šiame žemyne gyvena daugiau nei pusė nepakankamai maisto gaunančių pasaulio žmonių.

Taip pat blogėja padėtis Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione. Pernai badaujančių žmonių ten buvo 9 mln. daugiau nei 2015 metais.

Per daug brangu

„Pagrindinė milijonų pasaulio žmonių badavimo priežastis – maisto produktų trūkumas ir prasta mityba, nes jie negali įpirkti sveiko maisto“, – sakoma ataskaitoje.

Visuose pasaulio regionuose auga nutukusių žmonių skaičius, nes sveiko maisto, vaisių, daržovių ir baltymų turtingų maisto produktų negali sau leisti įsigyti 3 mlrd. žmonių.

Daugiau nei 57 procentai Užsachario Afrikos ir Pietų Azijos šalių žmonių negali įpirkti sveikų maisto produktų.

Šalyse, kur gyventojų pajamos mažos, pagrindinę dietos dalį sudaro daug krakmolo turintys produktai, tokie kaip košės arba šakniavaisiai, galintys kainuoti 60 proc. mažiau už sveikus maisto produktus. Dietose trūksta būtinų baltymų ir pagrindinių vitaminų bei mineralų, galinčių sumažinti infekcijų pavojų ir apsaugoti nuo ligų.

Ataskaitoje taip pat sakoma, kad 21,3 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus arba 144 mln. tokio amžiaus pasaulio vaikų dėl prastos mitybos patiria augimo problemų. Daugiausia tokių yra Afrikoje ir Azijoje.

Dar 6,9 proc. vaikų mityba yra nesubalansuota, o 5,6 proc. turi antsvorio.

45 proc. antsvorio turinčių vaikų gyvena Azijoje, 24 proc. – Afrikoje, ir tai dar ryškiau parodo, kad nemaistingi produktai gali būti ne tik prastos mitybos, bet ir nutukimo priežastis.

Jeigu dabartiniai maisto vartojimo modeliai nepasikeis, iki 2030 metų sveikatos apsaugai tai kainuos daugiau nei 1,3 trilijono JAV dolerių per metus.

Tačiau sveikesnis maistas galėtų sumažinti šias išlaidas iki 97 proc., nurodoma ataskaitoje, siūlant pereiti prie vegetariškos dietos.

Išlaidos sveikatos apsaugai yra taip pat susijusios su šiandieninės maisto pramonės išskiriamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kurių kiekius taip pat būtų galima mažinti keičiant mitybos įpročius.

Nors ataskaitos autoriai pripažįsta, kad dideles sveiko maisto kainas lemia daug įvairių faktorių nuo nepakankamo realizuojamojo asortimento plėtimo ir netinkamo maisto atsargų saugojimo iki krakmolingiems produktams palankių vietos subsidijų, jie ragina imtis „skubaus žemės ūkio politikos ir iniciatyvų perbalansavimo“.