Roselyne Bachelot prancūzų radijui sakė, jog yra „didelis viešosios nuomonės ir [šį klausimą] sprendžiančių žmonių konsensusas“ dėl smailės atstatymo.

Ministrė kalbėjo likus kelioms valandoms iki komisijos, turinčios išspręsti šį opų klausimą, posėdžio.

Tačiau R. Bachelot nurodė, kad galutinis sprendimas priklausys nuo prezidento Emmanuelio Macrono. Jis iki šiol reikšdavo pritarimą kokiam nors moderniam architektūriniam „gestui“ dėl XIII amžiaus katedros, kurią gaisras iš dalies sunaikino pernai balandį.

Liepsnoms ryjant katedros gegnes XIX amžiuje pastatyta smailė drauge su didele stogo dalimi įgriuvo į navą.

E. Macronas nori, kad Dievo Motinos katedra būtų atstatyta iki 2024 metų, kai vyks Paryžiaus olimpiada.

Tačiau atstatymo darbai vėluoja dėl orų, susirūpinimo tarša švinu ir, galiausiai, koronaviruso pandemijos.

Taip pat kilo didelių nesutarimų dėl smailės, E. Macronui pareiškus, kad „būtų galima numatyti kokį nors šiuolaikinį architektūrinį gestą“ vietoje buvusios 96 m aukščio smailės, nes ji „nebuvo pradinės katedros dalis“.

Sudegusi smailė XIX amžiuje pakeitė viduramžių smailę, pašalintą 1786 metais.

Prancūzijos nacionalinio paveldo ir architektūros komisija (CNPA) vėliau ketvirtadienį turi pateikti savo verdiktą dėl to, kaip turėtų būti atstatyta garsioji katedra.

Praėjusią savaitę už atstatymą atsakingas generolas Jeanas-Louis Georgelinas sakė, kad sudėtingi daug tonų sveriančių ir per gaisrą susilydžiusių metalinių pastolių pašalinimo darbai turėtų būti baigti iki rugsėjo pabaigos.

Pastoliai buvo įrengti atliekant katedros smailės restauravimo darbus, vykdytus, kai 2019 metų balandį kilo gaisras.

Pernai milijonai žmonių visame pasaulyje stebėjo, kaip liepsnos prarijo katedros stogą ir sugriuvo ant jo buvusi smailė, o į padangę kilo dūmų kamuoliai, toksiški dėl švino, pasklidusio išsilydžius stogo dangai.

Visame pasaulyje taip pat buvo aukojami pinigai katedrai atstatyti.