Derybos, vykusios praėjusią savaitę tarp aukštų Kinijos ir Indijos kariuomenės vadų Ladako regione, pasibaigė nepasiekus esminio lūžio, – tai jau antras toks bandymas atvėsinti situaciją nuo tada, kai birželio 15 dieną per kruviniausią kinų ir indų pajėgų susikirtimą per keturis dešimtmečius žuvo dvidešimt indų karių ir nežinomas kinų karių skaičius.

Maždaug tuo pat metu vėl sužvangėjo ginklai ir sugriaudėjo sprogmenys, ir du įtariami teroristai žuvo po 15-a valandų trukusio susišaudymo maždaug už 660 km pietiniame Kašmyre, skelbė pareigūnai.

Nuo 1947 metų, kai įgijo nepriklausomybę nuo britų valdymo, Indija kariavo keturis karus su Kinija ir Pakistanu, bet jai dar niekad neteko ginti abiejų sienų vienu metu.

Indijos kariniai pareigūnai vis labiau nerimauja, kad Kinija ir Pakistanas gali susivienyti prieš Naująjį Delį tuo metu, kai premjero Narendros Modi vadovaujama vyriausybė grumiasi su vis niekaip nepažabojamu koronaviruso protrūkiu.

N. Modi penktadienį su netikėtu vizitu apsilankė Lehe esančiame Indijos kariuomenės štabe, kur jis buvo informuotas apie devynias savaites trunkančius konfliktus su Kinija.

„Naujasis Delis aiškiai jaučia didelį spaudimą, ar nuo COVID-19, palei Kašmyro kontrolės liniją, ar nuo Kinijos, – teigė Ianas Hallas, Kvynslando (Australija) Griffitho universiteto tarptautinių santykių profesorius ir knygos „Modi and the Reinvention of Indian Foreign Policy“ („Modi ir Indijos užsienio politikos pertvarka“) autorius. – Mes matome, kad per pastaruosius keletą metų santykiai tiek su Islamabadu, tiek su Pekinu blogėja, ir galiausiai jos abi nusprendė eskaluoti padėtį per pandemiją, kai N. Modi vyriausybė ir taip yra labai įsitempusi bei sutrikusi.“

Indijos kariuomenė yra didžiulė ir yra nuolat pasirengusi netikėtumams, sakė vyresnysis saugumo pareigūnas, kuriam nebuvo suteikti įgaliojimai kalbėti su žiniasklaida.

Bet nepaisant ruošimosi, būtinybė skirti išteklius į abu frontus tuo pat metu būtų sunkiai pakeliama ginkluotosioms pajėgoms.

Indijos kariuomenės vadas perspėjo būtent dėl nenumatytų padarinių, ragindamas vyriausybę, – įskaitant ir diplomatinį korpusą, – būti pasirengusią įsikišti siekiant jų išvengti.

Suvaržyti ištekliai

„Kalbant apie karą dviem frontais, yra tokia galimybė, – gegužę kalbėjo generolas Manojus Mukundas Naravanė, Indijos kariuomenės štabo viršininkas. – Šalis neina kariauti vien tik su savo ginkluotosiomis pajėgomis. Ji turi ir kitų ramsčių, tokių kaip diplomatinis korpusas ir kiti vyriausybės organai, kurie atliks savo vaidmenį, kad nebūtume įspeisti į kampą, kai teks stoti prieš du priešininkus tuo pat metu ir visu pajėgumu.“

Indijos ir Kinijos pajėgos liks dislokuotos palei šiaurinę šalies sieną, nepažymėtą ir ginčytiną faktinės kontrolės liniją, kur įtampa gegužės pradžioje pastebimai sustiprėjo. Abi pusės įvairiose vietovėse subūrė tūkstančius karių, artilerijos ginklus bei tankus.

Trečiadienį kariuomenė pranešė, kad planuojamos papildomos diplomatinės bei karinės derybos „norint užtikrinti taiką ir ramybę“ po to, kai karinio lygio derybos baigėsi be aiškių rezultatų.

Pekine užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas žurnalistams sakė, kad Kinija tikisi, jog abiem pusėms pavyks „palaikyti glaudų bendradarbiavimą kariniais bei diplomatiniais kanalais ir sušvelninti situaciją bei atvėsinti įtampą palei sieną.“

Tuo pat metu įtampa jaučiama ir Indijos 742 kilometrų ilgio kontrolės linijos su Pakistanu regione. Indijos kariai reguliariai susiduria su apšaudymais pasienyje ir dalyvauja operacijose prieš terorizmą atokesnėse teritorijose.

Indijos kariuomenės teigia nukovusi 127 „teroristus“ per pirmuosius šešis metų mėnesius, maždaug 30 proc. daugiau nei prieš metus, informavo vyresnysis saugumo pareigūnas, prašęs neskelbti pavardės dėl galiojančių bendravimo su žurnalistais taisyklių.
Pasak pareigūno, apšaudymų pasienyje, apie kuriuos praneša Indijos kariuomenė, 2020 metais, palyginti su praėjusiais metais, taip pat padaugėjo – beveik dvigubai.

Pakistano užsienio reikalų ministerija praėjusio trečiadienio pareiškime apkaltino Indiją dėl daugiau nei 1 5000 „ugnies nutraukimo pažeidimų“, įskaitant civilių žūtis ir sužeidimus jų Kašmyro pasienio pusėje šiais metais.

Kai kurios karinės grupuotės, kurios paprastai vasaros mėnesiais vyksta į Džamu ir Kašmyrą paremti kovos su maištininkais operacijas palei Pakistano sieną, dabar pajudėjo Indijos-Kinijos sienos link.

„Indijos kariuomenė yra gerai organizuota, profesionali jėga, puikiai apmokyta, patyrusi ir motyvuota, kad galėtų prisiimti bet kokius jai nurodomus įsipareigojimus, tiek iš vidaus, tiek iš išorės“, – atsakinėdamas į klausimas pažymėjo Indijos kariuomenės atstovas pulkininkas Amanas Anandas.

Daromas spaudimas

Įrodyti susimokymą tarp Pakistano ir Kinijos išlaikyti neramumus Indijos vakariniame ir šiauriniame pasienyje tuo pat metu – nelengva, bet tokios galimybės atmesti negalima, sakė Vipinas Narangas, MIT politikos mokslų docentas ir knygos „Nuclear Strategy in the Modern Era: Regional Powers and International Conflict“ („Branduolinė strategija šiuolaikinėje eroje: regioninės valstybės ir tarptautinis konfliktas“) autorius.

„Bet mano bendru suvokimu, Pakistanas galbūt mano turįs pademonstruoti ryžtą savo šalyje ir Indijai Džamu ir Kašmyre“, po to, kai Indija pakeitė provincijos konstitucinį statusą pernai rugpjūtį, sakė V. Narangas. Islamabadas galbūt „taip pat oportunistiškai naudojasi Indijos sutrikimu“.

Susidūrimas su „Kinija akivaizdžiai trikdo Indiją. Kokie Indijos pasirinkimai? Ji negali užpulti Kinijos ir juos pavaryti šalin, ir jie tai žino“, sakė Mahmudas Durranis, atsargos generolas leitenantas ir nacionalinio saugumo patarėjas Pakistane.

„Dėl to galima sulaukti atitinkamų padarinių: norėdami įrodyti savo galingus raumenis, jie gali griebtis ko nors prieš Pakistaną – mažesnę Kinijos partnerę. Jie sumąstys ką nors, kas įrodytų jų tautai, jog „mes vis dar stiprūs“, – sakė M. Durranis.

Pasak M. Durranio, „ryšys tarp strateginių judėjimų tarp Kinijos ir Pakistano“ – taip pat neatmetama „galimybė“.

Kad ir kaip išsirutuliotų įvykiai, „ši vasara Indijai gali būti labai įtempta ir kruvina abiejuose jos ginčytinuose pasieniuose“, – sakė V. Narangas.