Tai buvo pirmas kartas, kai Pietų Korėjos teismas prisiėmė jurisdikciją Pchenjano atžvilgiu ar nurodė jo lyderiui sumokėti kompensaciją, tvirtina aktyvistų grupė, palaikanti ieškovus šioje byloje.
Ieškovai – 87-erių vyras pavarde Han ir 90-metis pavarde Ro – tvirtina buvę pagrobti per 1950–1953 metų Korėjos karą, tačiau taip ir nebuvę sugrąžinti namo, kai konfliktas baigėsi paskelbus paliaubas.
Jie sako, kad ištisus dešimtmečius buvo verčiami dirbti anglių kasyklose ir kitokiose vietose, kol jiems pavyko per Kiniją pabėgti iš Šiaurės Korėjos. Ro į Pietų Korėją sugrįžo 2000-aisiais, o Han – metais vėliau.
Ieškinį jiedu pateikė 2016 metais. Vyrai sako Šiaurės Korėjoje patyrę „milžinišką psichologinę ir fizinę žalą“.
Seulo centrinis apylinkės teismas antradienį nurodė, kad Šiaurės Korėja ir jos lyderis Kim Jong Unas turi kiekvienam iš jų sumokėti 21 mln. vonų (15,5 tūkst. eurų), naujienų agentūrai AFP sakė teismo atstovė.
Karo pabaigoje JAV vadovaujamų Jungtinių Tautų pajėgų karo belaisvių stovyklose buvo 170 tūkst. šiaurės korėjiečių ir kinų, o Šiaurės Korėjoje buvo laikoma 100 tūkst. pietų korėjiečių ir JT karių, rodo Seule įsikūrusio Korėjos karo memorialo duomenys.
Paskelbus paliaubas, Pchenjanas namo grąžino tik 8 343 pietų korėjiečius, skelbia Seulas.
Šį klausimą Seulas buvo iškėlęs jau daug kartų, bet Šiaurės Korėja tvirtina, kad jokie buvę kariai iš Pietų Korėjos nebuvo laikomi prieš jų valią.
Pilietinės grupės praneša, kad apie 80 karo belaisvių pabėgo iš Šiaurės Korėjos ir 2000–2001 metais grįžo į Pietų Korėją.
Ieškovus atstovaujantys teisininkai pasveikino nutartį ir sakė, kad Seulo teismas pirmą kartą „pasinaudojo jurisdikcija“ prieš „neteisėtus Kim Jong Uno veiksmus“.
„Tai – labai svarbi nutartis“, – sakė teisininkas Koo Chung-seo, pridūręs, kad ji atveria kelią kitiems asmenims imtis teisinių veiksmų prieš Kim Jong Uną ir jo režimą.
Korėjų santykiai yra jau daugelį mėnesių įšaldyti, pernai Hanojuje vykusiam Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu iširus be jokių rezultatų.
Tą susitikimą sužlugdė nesutarimai, ko turėtų atsisakyti branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja mainais į tarptautinių sankcijų švelninimą.
Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas) iš pradžių tarpininkavo Pchenjano ir Vašingtono dialogui, bet Šiaurės Korėja dabar kaltina jį dėl to, kad jis neįtikino Jungtinių Valstijų sušvelninti sankcijas.