Kaip rašo „Bloomberg“, šiuo metu vis dar vyksta tyrimas, kurio metu jau pavyko nustatyti, kad ryškėja bent viena mutacija, paveiksianti konkrečią amino rūgštį, o tai reiškia, kad virusas gali sparčiau daugintis ir tapti labiau užkrečiamas, per „Journal of the American Medical Association“ surengtą vaizdo konferenciją sakė A. Fauci.
Žinia apie pokyčius, kurie gali paspartinti viruso plitimą pasaulyje, pasirodė kaip tik tuo metu, kai fiksuojamas naujų atvejų skaičiaus augimas. Nuo prieš pusę metų identifikuoto viruso visame pasaulyje jau mirė 517 tūkst. žmonių, daugiau nei 10,7 mln. susirgo. Dauguma Amerikos valstijų ėmė svarstyti, ar verta atverti savo ekonomikas, o Lotynų Amerika ir kitos pasaulio šalys vis dar stebi atvejų augimą.
Pasaulyje šiuo metu labiausiai paplitusios atmainos koronavirusas lengviau užkrečia žmonių ląsteles negi pirminė genetinė linija, pirmiausiai aptikta Kinijoje, rodo ketvirtadienį paskelbti naujo tyrimo rezultatai.
Žurnale „Cell“ paskelbtoje laboratoriniais tyrimais pagrįstoje studijoje keliama prielaida, kad šiuo metu plintantis mutavęs virusas žmonėms yra užkrečiamesnis realiomis sąlygomis negu ankstesnė atmaina, bet tai dar nėra įrodyta.
„Manau, duomenys rodo, kad yra įvykusi viena mutacija, iš tiesų leidžianti virusui geriau replikuotis ir galbūt lemianti didesnį viruso krūvį“, – žurnale „Journal of the American Medical Association“ paskelbtame komentare rašo JAV užkrečiamųjų ligų vyriausiasis specialistas A. Fauci, nedalyvavęs minėtame tyrime.
„Nežinome, ar [šios atmainos virusu] užsikrėtęs asmuo jaučiasi blogiau, ar ne. Vis tik atrodo, kad virusas replikuojasi geriau ir gali būti labiau užkrečiamas – bet šiuo metu tebemėginama tai patvirtinti“, – pridūrė jis.
Naujojoje Meksikoje veikiančios Los Alamoso nacionalinės laboratorijos ir Duke'o universiteto Šiaurės Karolinoje tyrėjai, bendradarbiaudami su Jungtinės Karalystės Šefildo universiteto COVID-19 genomikos grupe, išanalizavo viruso genomo pavyzdžius, paskelbtus tarptautinėje genų sekvenavimo rezultatų platformoje GISAID.
Jie nustatė, kad dabartinė atmaina, pavadinta D614G, pasižymi mažu, bet reikšmingu baltymo, sudarančio vadinamuosius viruso „dyglius“, struktūroje. Šios koronaviruso paviršiaus išaugos leidžia jam prasiskverbti į žmogaus ląsteles ir jas užkrėsti.
Mokslininkai šį straipsnį pirmiausiai dar balandį paskelbė medicinos studijų išankstinio publikavimo platformoje „bioRxiv“, kur jis sulaukė rekordinio populiarumo.
Tačiau iš pradžių šio tyrimo išvados sulaukė kritikos, nes mokslininkai neįrodė, kad būtent įvykusi mutacija nulėmė D614G dabartinį dominavimą, nes tai galėjo lemti ir kiti veiksniai arba atsitiktinumas.
Taigi, šį grupė atliko papildomų tyrimų, bet kita ko, atsižvelgę į „Cell“ redaktorių rekomendacijas.
Tyrėjai išanalizavo 999 pacientų, hospitalizuotų Jungtinėje Karalystėje dėl koronavirusinės infekcijos, duomenis. Jie nustatė, kad naujosios atmainos virusu užsikrėtusių žmonių ėminiuose viruso dalelių koncentracija būdavo didesnė, bet nebuvo nustatyta, kad šių žmonių ligos forma buvo sunkesnė.
Tuo metu atlikus eksperimentus laboratorijoje buvo nustatyta, kad naujosios atmainos virusai 3–6 kartus pajėgesni užkrėsti žmonių ląsteles.
„Atrodo, kad šis virusas energingesnis“, – sakė Erica Ollmann Saphire, atlikusi vieną iš eksperimentų Kalifornijoje veikiančiame Chojos imunologijos institute.
Vis dėlto kol kas visos iškeltos prielaidos dėl naujosios atmainos nėra įrodytos, nes laboratoriniai eksperimentai dažnai neatitinka protrūkių dinamikos.
Net jeigu šiuo metu plintantis virusas gali būti „užkrečiamesnis“, jo pernaša tarp žmonių nebūtinai vyksta sparčiau.
Pasak šiame tyrime nedalyvavusio Jeilio visuomenės sveikatos apsaugos mokyklos virusologo Nathano Grubaugh, kad ir kaip būtų, naujosios atmainos viruso įsigalėjimas „dėl natūraliosios atrankos arba dėl atsitiktinumo reiškia, kad dabar šis variantas yra pandeminis“.
Savo komentare apie naująją studiją N. Grubaugh pridūrė, kad visuomenei šie rezultatai mažai ką keičia.
„Nors dar reikia atlikti svarbių tyrimų, siekiant nustatyti, ar tai kaip nors reikšmingai paveiks vaistų arba vakcinos kūrimą, nesitikime, kad D614G paveiks mūsų kontrolės priemones arba apsunkins individualius užsikrėtimo atvejus, – rašė jis. – Tai veikiau yra tiesioginis žvilgsnis į mokslo raidą: buvo padarytas įdomus atradimas, potencialiai susijęs su milijonais žmonių – tačiau jo viso masto arba poveikio kol kas nežinome.“