Naujausia protrūkių virtinė žemyne atrodo visiškai kitokia. Dauguma židinių šiuo metu fiksuojami kai kuriuose skurdžiausiuose Europos rajonuose, juose dažnai gyvena tautinės mažumos ar imigrantai, kurie dirba mažai apmokamus, bet svarbius, ekonomiką palaikančius darbus.
Toks modelis kelia klausimą: ar pakanka to, ką daro vyriausybės, kad visi piliečiai suprastų, kokių pagrindinių atsargumo priemonių reikia imtis norint apsisaugoti, ir kad jie turėtų tokias priemones. Jis taip pat pabrėžia kelių Europos valstybių nesugebėjimą užtikrinti galimybę net skurdžiausiems visuomenės sluoksniams turėti tinkamą būstą ir naudotis darbo saugos pranašumais.
Susiklosčiusi situacija gali pakurstyti socialinę bei rasinę įtampą, jeigu imigrantų bendruomenės bus kaltinamos kaip viruso nešiotojos.
Penki skirtingi protrūkiai Europoje piešia labai panašų paveikslą. Vokietijoje valdžia uždarė Giuterslo rajoną, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, po to, kai šimtams vienos iš didžiausių Europos mėsos perdirbimo įmanių darbuotojų buvo nustatytas teigiamas viruso testas.
Grupę didžiąja dalimi sudarė už menką atlygį dirbantys Rytų Europos imigrantai, visi kartu gyvenantys perpildytame darbdavio parūpintame būste. Vokietijos mėsos pramonė sugeba apeiti griežtas taisykles dėl darbo sąlygų, pasitelkdama subrangovus, - priėmus naujus įstatymus, tokių spragų nebeturėtų būti.
Jungtinei Karalystei traukiantis iš karantino, Lesteryje, Rytų Vidurio Anglijos mieste dar dviem savaitėms uždarytos nepagrindinės parduotuvės ir mokyklos. Pagal pajamų nepriteklių Anglijoje Lesteris atsiduria kone reitingo gale.
Anot Lesterio miesto tarybos, 37 proc. gyventojų – azijiečiai, apie 40 proc. ten gyvenančių žmonių yra gimę už Jungtinės Karalystės ribų. Kaip ir Jungtinėse Valstijose, epidemija išryškino rasinę nelygybę Jungtinėje Karalystėje; Anglijos visuomenės sveikatos agentūra „Public Health England“ nustatė, kad mirties nuo COVID-19 rizika yra didesnė skurdesniuose rajonuose ir juodaodžių, azijiečių ir kitų mažumų grupėse.
Italijoje didžiausias pandemijos poveikis buvo jaučiamas Lombardijoje, viename iš turtingiausių regionų, šalies pramoninėje šiaurėje. Bet praėjusią savaitę Mondragonės mieste, pietinėje šalies dalyje netoli Neapolio, užsikrėtimų šuolis buvo užfiksuotas viename daugiaaukštyje, kuriame gyveno grupė bulgarų imigrantų, dirbančių sezoninius žemės ūkio darbus.
Vyriausybė neįvedė karantino mieste, bet nusiuntė karius, kad šie užtikrintų griežtą gyvenamojo komplekso priežiūrą. Mondragonė priskiriamas prie 10 proc. Italijos miestų su didžiausia imigrantų dalimi, be to, šis miestas, pagal didžiausių deklaruotų pajamų vienam gyventojui reitingą, atsiduria sąrašo apačioje.
Tokie viruso atvejų klasteriai buvo užfiksuoti ir Graikijoje bei Portugalijoje, šalyse, sėkmingai suvaldžiusiose epidemiją. Graikijoje, šiauriniame Echino mieste, kuriame gyvena nemažai musulmonų, buvo įvestas vietinis „greitasis karantinas“, tuo tarpu Portugalijoje 19 Lisabonos regiono kvartalų buvo paveikti naujojo protrūkio. Šiose teritorijose gyvena grupės labai neturtingų imigrantų, daugiausia iš Afrikos.
Dėl šių lokalizuotų protrūkių gali būti keletas įtikinamų paaiškinimų. Kai kurie imigrantai galbūt atsivežė virusą iš šalių, kuriose jis dar nesuvaldytas. Skurdesnės bendruomenės greičiausiai neturi tinkamos prieigos prie sveikatos priežiūros sistemos ir galbūt ligi galo nesuvokia viruso grėsmės, ir nežino, kaip nuo jo apsisaugoti.
O dalis žmonių turbūt tiesiog nenori atlikti testų ar kreiptis į gydytoją, nes bijo, kad jiems teks laikytis karantino ir kad praras darbą. Mondragonėje, Italijoje, grupelė asmenų, kuriems buvo nustatytas teigiamas viruso testas, būtent dėl šios priežasties pabėgo.
Europos vyriausybės moka didelę kainą už tai, kad daugelį metų ignoravo šias bendruomenes, kurios dažnai yra pigios darbo jėgos šaltinis. Todėl susiformavo visa puokštė nelygybių įvairiose gyvenimo srityse, tokiose kaip švietimas, įsidarbinimo galimybės ar būsto bei sveikatos priežiūros prieinamumas.
Visa tai visada kėlė grėsmę klestėjimui bei socialinei sanglaudai. Naujasis koronavirusas vėl iškėlė į paviršių tokias nelygybes, šį kartą leisdamas aiškiai suprasti, koks pavojingas visuomenės sveikatai gali būti šių grupių pažeidžiamumas.
Taip pat yra rizika, kad tokie protrūkiai sukels gilų susiskaldymą tarp gyventojų, kaip vienos visumos. Mondragonėje įtampa kilo, kai grupelė žmonių apkaltino imigrantus nepaisius taisyklių ir išplatinus virusą.
Mėgindamas pasinaudoti situacija ir įgyti politinį pranašumą, Matteo Salvini, ultradešiniosios pakraipos „Lygos“ partijos lyderis, šią savaitę nuvyko į šią teritoriją susitikti su vietiniais gyventojais, tačiau jam teko sutrumpinti susibūrimą, nes jį nutraukė konkuruojančio kairiojo sparno minia.
Vyriausybė privalo rasti suderintą sprendimą, nors tai nėra lengva. Jos turi ir toliau informuoti piliečius apie tai, kur daugiausia cirkuliuoja virusas, bet taip, kad nepakenktų asmenų privatumui ar kad nedemonizuotų ištisų grupių, ypač labiau pažeidžiamų piliečių.
Be to, jos turi operatyviai užtikrinti sveikatos priežiūrą ir paramą, ten, kur reikia, tam, kad atskiri protrūkiai neišsipūstų į didelį grėsmingą kamuolį.
Ši krizė siunčia labai svarbų priminimą apie Europos ekonominės bei socialinės integracijos trūkumus. Bus labai sunku išspręsti šias problemas, vyraujant plačiai išplitusiam visiškam nesaugumui.
