Tačiau Y. Koizumi išliko šaltakraujiška. Septynių Kavasakio visuomenės sveikatos centrų tinklo atsako į infekciją vadovei tereikėjo vadovautis jau pažįstama strategija, naudota pandemijų ir sezoninių protrūkių atvejais praeityje: atsekti infekcijos kelius per artimus kontaktus, tikrinti sveikstančius pacientus ir organizuoti gydymą tada, kai jo reikia.
Šis taisyklių rinkinys padėjo įgyvendinti Japonijos netradicinį, nors iš esmės sėkmingą, atsaką į koronaviruso pandemiją.
Septyni Kavasakio visuomenės sveikatos centrai priklauso daugiau nei 450 tokio pobūdžio Japonijos institucijų tinklui, kuris suvaidino gyvybiškai svarbų vaidmenį ribojant viruso protrūkį.
Šie centrai reiškia, kad smogus virusui Japonija jau turėjo apmokytų kontaktų sekėjų armiją, kuri galėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalims, kai šios bandys išvystyti savo sistemas kovai su naujomis pandemijomis.
Ekspertai tvirtina, kad šie centrai, įgyvendinantys centrinę visuomenės sveikatos politiką – pradedant patarimais dėl senyvų žmonių dietos ir baigiant smurto prieš vaikus tyrimais – yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl Japonija sugebėjo išvengti koronaviruso atvejų sprogimo.
„Nemanau, kad būčiau galėjusi tai padaryti, jei nebūčiau iš anksto žinojusi, kaip turėčiau tvarkytis, – sakė Y. Koizumi. – Be to, mes jau turėjome komandą, kuri galėjo efektyviai komunikuoti ir bendradarbiauti.“
Kai sausio mėnesį Japonijoje buvo nustatyti pirmieji ligos atvejai, centrų darbuotojai suvaidino lemiamą vaidmenį užtikrinant skubų kontaktų atsekimą. Jie prašė virusu užsikrėtusių žmonių nupasakoti savo judėjimą, pasidalyti asmenine informacija ir atskleisti sutiktų žmonių duomenis, siekiant atsekti, ką reikėtų ištirti ir izoliuoti.
Nors iki „Covid-19“ pandemijos protrūkio jie buvo bemaž nežinoma medicinos bendruomenės dalis, dabar apmokyti kontaktų sekėjai tapo sėkmingo viruso atsako ašimi, o jų darbas reikalingas visur – nuo Pietų Korėjos iki Vokietijos.
Kai „Bloomberg News“ anksčiau šį mėnesį kalbino Y. Koizumi, vietinėje Kavasakio ligoninėje buvo gydoma aštuonių užsikrėtusių asmenų grupė.
„Protrūkis jau sukontroliuotas, – sakė ji praėjus keturioms dienoms po pranešimo apie grupę. – Dieną po to, kai buvo užregistruoti šie atvejai, vietinis centras atsiuntė į ligoninę savo darbuotojus, kurie atsekė artimus kontaktus ir patarė, kaip dezinfekuoti reikalingas zonas.“
Bendruomenės klijai
Priešingai nei kai kuriuose Azijos miestuose, tokiuose kaip Honkongas, kur valdžios institucijos skelbė išsamias užsikrėtusių asmenų darbo vietų, rezidencijų ir aplankytų restoranų bei barų ataskaitas, kad kiti galėtų atvykti pasitikrinti, Japonijos pareigūnai vengė viešai identifikuoti įmones ar net nuo viruso nukentėjusius regionus.
Kadangi privatumo užtikrinimas čia ypač svarbus, visuomenės sveikatos centrų darbuotojai galėjo atsekti kontaktus, išsaugodami pacientų anonimiškumą.
„Žmonės pasitiki visuomenės sveikatos centrais ir dalijasi su jais bet kokia informacija, – teigė Tokijo universiteto visuomenės sveikatos tyrėja Haruka Sakamoto. – Jie supranta bendruomenės ypatumus.“
Visuomenės sveikatos centrai vietinėse seniūnijose atlieka galybę funkcijų, tarnaudami kaip savotiški bendruomenės klijai. Neskaitant atsako į infekcines ligas, jie sprendžia įvairiausias sveikatos problemas: moko senyvus žmones laikytis dietos ir mankštintis, atlieka naujagimių sveikatos patikrinimus, išduoda barams ir restoranams licencijas, tiria smurto prieš vaikus ar apsinuodijimo maistu atvejus.
Toks giluminis ryšys su bendruomene padėjo pamatus pradiniam atsakui į koronavirusą, kuris apėmė infekcijos sekimą ir piliečių informavimą apie būtinas atsargumo priemones. Net ir dabar, kai šalis pamažu atsiveria, centruose ir toliau tęsiamas kontaktų paieškos, testavimo organizavimo ir užkrėstų grupių identifikavimo darbas.
Chitoso visuomenės sveikatos centre Hokaido mieste darbuotojai per parą priima maždaug 30–40 skambučių – mažiau, nei per patį piką gegužės pradžioje, kai per dieną sulaukdavo per 100 skambučių, teigia Reiko Kano, centro slaugytoja, turinti daugiau nei du dešimtmečius patirties.
„Pasitikėjimas labai svarbus, ypač jei netikėtai sulauki kažkieno skambučio, – sakė R. Kano. – Turi galvoti apie galutinį tikslą ir labai rūpestingai saugoti privatumą bei asmeninę informaciją, kartu suvokdamas, jog privalai paklausti tam tikrų dalykų. Tenka rasti aukso viduriuką.“
Tuberkuliozės strategija
Japonijos visuomenės sveikatos centrai siekia dar praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio programą, skirtą kovoti su tuberkulioze – liga, kurią, kaip ir „Covid-19“, tenka atsekti ir identifikuoti, teigia Osakos Kansai universiteto visuomenės sveikatos profesorius Toshio Takatorige.
Pasak jo, Vakarų tautų visuomenės sveikatos sistemos, priešingai, yra kilusios iš kovos su cholera XIX a. – visiškai kito tipo pandemijos, kurią galima išspręsti pagerinus vandentiekio ir kanalizacijos sistemas.
„Tuberkuliozės problema buvo rimtesnė nei dabar koronavirusas“, – pabrėžė T. Takatorige. Tai buvo svarbus klausimas ir karališkajai armijai, todėl užtikrino gerai finansuojamą atsaką. Iki šios dienos tuberkuliozės valdymas yra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos centrų funkcijų, o Japonijoje šis rodiklis yra vienas aukščiausių tarp EBPO šalių.
Panaši ankstesnių epidemijų patirtis (Honkongo susidūrimas su SARS 2003 m., Pietų Korėjos kova su MERS 2015 m.) padėjo kitoms Azijos šalims įveikti pandemiją geriau nei Vakarų tautoms.
„Tuberkuliozės atveju tenka atsekti dvejus metus – koronaviruso atsekimo laikotarpis nėra toks ilgas, – pažymėjo T. Takatorige. – Visuomenės sveikatos centrai vykdo tuberkuliozės strategiją kasdien, todėl koronavirusas jų neišgąsdino.“
Visuomenės sveikatos centrai taip pat pateikė duomenis, reikšmingai papildžiusius Japonijos supratimą apie virusą, spaudos konferencijoje birželio 1 d. sakė Hitoshi Oshitani, Tohoku universiteto infekcinių ligų profesorius ir ekspertų grupės narys, patariantis Japonijos vyriausybei viruso klausimais.
Mažėjantis finansavimas
Patys centrai toli gražu nėra nei prašmatnūs, nei technologiškai pažangūs. Kontaktų sekimas nutrūksta, kai vienu metu užregistruojama per daug atvejų, kaip Japonijoje nutiko balandžio mėnesį.
Centruose trūksta centralizuotos informacijos mainų sistemos, o pranešdami apie atskiras infekcijas jie naudoja faksus – tai sulėtina gyvybiškai svarbios informacijos perdavimą ir padidina jau ir taip nemenką darbo krūvį.
Remiantis Japonijos visuomenės sveikatos centrų direktorių profsąjungos duomenimis, pastaraisiais metais sumažėjo visuomenės sveikatos centrų sistemos finansavimas, todėl centrų skaičius per pastaruosius 30 metų susitraukė beveik perpus. Tai ypač apkrauna tankiau gyvenamus miestus, kuriuos labiausiai ir paveikė koronavirusas.
Visgi dabar centrai gali būti įvertinami iš naujo, kol kitos tautos pandemijos akivaizdoje sunkiai bando vykdyti kontaktų sekimo operacijas.
„Naujus darbuotojus tenka mokyti visko, pavyzdžiui, kaip užduoti klausimus, – pasakoja Nobuhiko Okabe, Kavasakio visuomenės sveikatos instituto generalinis direktorius, kuris taip pat yra vyriausybės ekspertų grupės narys. – Reikia žmonių, kurie būtų prie to įpratę. Darbuotojų skaičiaus padidinimas problemos neišspręs.“
Tokijuje balandžio mėnesį koronavirusu užsikrėtęs 41-erių metų vyras „Bloomberg News“ pasakojo, kad vietinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai skambindavo jam kasdien, kol jis izoliavosi namuose, prašydami apsakyti savo būklę ir teikdami patarimus, kada jau galima išeiti iš namų (simptomams išnykus).
Vyras, kuris pageidavo likti neidentifikuotas, buvo prašomas kasdien užregistruoti savo temperatūrą ir būklę interneto svetainėje, taip pat buvo apklaustas, su kuo galėjo turėti artimų kontaktų.
„Visiems rūpi tik gydymas ir vakcinos, nes jei pasiseks, farmacijos kompanijos užsidirbs daug pinigų, – sakė Osakos visuomenės sveikatos profesorius T. Takatorige. – Niekas negalvoja apie sistemą, kuri jau yra kasdienybės dalis.“
