Centrinė rinkimų komisija (CRK) nurodė, kad suskaičiavus 98,01 proc. balsų paaiškėjo, jog 78,05 proc. trečiadienį pasibaigusio referendumo dalyvių palaikė konstitucijos pakeitimus, o 21,14 proc. balsavo prieš juos.
Preliminarūs duomenys, kuriuos trečiadienį vakare paskelbė CRK pirmininkė Ela Panfilova, rodo, jog balsavusiųjų aktyvumas buvo 64,99 procento.
Birželio 25-ąją prasidėjęs balsavimas vyko ištisą savaitę.
Pakeitimus prieš kelias savaites priėmė Rusijos parlamentas, o nauja konstitucija jau publikuota ir pasirodė knygynų lentynose, bet V. Putinas vis tiek surengė visuotinį, trečiadienį pasibaigsiantį balsavimą, norėdamas suteikti teisėtumo savo planams.
Kremlius labai pasistengė paskatinti rinkėjų aktyvumą: paskutinė balsavimo diena paskelbta nedarbo diena, rinkėjams siūlyta įvairių prizų, įskaitant butus ir automobilius.
Balsavimas iš pradžių buvo planuotas balandžio 22-ąją, bet jį teko atidėti dėl koronaviruso pandemijos. Jis surengtas V. Putinui pareiškus, kad Rusijoje protrūkio pikas praėjo, o pareigūnams ėmus skelbti mažesnius per parą užregistruojamų užsikrėtimo atvejų skaičius.
Tarp priimtų reformų esama tokių patriotinių ir populistinių priemonių kaip užtikrintos minimalios pensijos ir faktinis gėjų santuokų draudimas.
V. Putinas sako, kad konstitucijos pakeitimų reikia norint užtikrinti stabilumą ir įtvirtinti Rusijos vertybes susiduriant su žalinga Vakarų įtaka.
Tačiau kritikai sako, kad šios reformos yra priedanga V. Putinui, norinčiam pratęsti savo jau kone 20 metų trunkantį valdymą.
Garsus opozicijos aktyvistas Aleksejus Navalnas sakė, kad 67 metų V. Putinas nori būti „prezidentu iki gyvos galvos“, ir ragino boikotuoti plebiscitą.
Trečiadienį A. Navalnas atmetė paskelbtus balsavimo rezultatus kaip „didžiulį melą“, neatspindintį tikrovės.
„Ką tik paskelbti rezultatai yra klastotė ir didžiulis melas. Jie niekaip nesusiję su Rusijos piliečių nuomone“, – jis rašė per „Twitter“.
Vis dėlto susiskaldę, daug metų trunkančių politinių represijų susilpninti ir mažai galimybių pasinaudoti valstybės kontroliuojama žiniasklaida turintys V. Putino oponentai nesugebėjo surengti rimtos „Ne“ kampanijos. Masinių susibūrimų suvaržymai, įvesti dėl koronaviruso, taip pat trukdė rengti demonstracijas.
Nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Golos“ sakė gavusi maždaug 1,3 tūkst. skundų dėl įtariamų pažeidimų, įskaitant žmonių balsavimą daugiau kaip vieną kartą ir darbdavių spaudimą darbuotojams balsuoti.
Kremlius labai nori didelio rinkėjų aktyvumo, tad visoje šalyje atsirado laikinų balsavimo vietų, kurių kai kurios buvo įrengtos autobusuose, palapinėse ar ant suolelių gatvėse. Iš to buvo šaipomasi socialinėje žiniasklaidoje.
Per konfrontaciją balsavimo apylinkėje žurnalistui sulaužyta ranka
Sankt Peterburge vienas žurnalistas buvo antradienį buvo hospitalizuotas dėl rankos lūžio po konfrontacijos su policija vienoje balsavimo apylinkėje, kur jis atvyko tirti pranešimų apie įtariamą balsų klastojimą.
Šis incidentas atsidūrė Rusijos žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose trečiadienį – paskutinę dieną, kai buvo galima balsuoti referendume dėl konstitucijos pataisų, atveriančių galimybę prezidentui Vladimirui Putinui likti valdžioje iki 2036 metų.
Pareigūnai dėl šio incidento kaltino reporterį.
Naujienų portalo „Mediazona“ žurnalistas Davidas Frenkelis sakė atvykęs į vieną balsavietę Sankt Peterburge, gavęs pranešimų apie balsavimo tvarkos pažeidimus. Kilus konfliktui su pareigūnais įvyko susistumdymas, ir vienas policijos pareigūnas sulaužė reporteriui ranką, mėgindamas išvesti jį iš balsavimo apylinkės.
Šio incidento vaizdo įrašą savo „Twitter“ kanalu paskelbė nepriklausoma televizija „Dožd“. Jame matyti, kaip du policininkai parbloškė D. Frenkelį ant žemės, o šis pradėjo šaukti iš skausmo.
„Jie užlaužė man ranką ir vožė per ją kumščiu“, – „Mediazona“ citavo D. Frenkelį, kuriam dėl patirto sužalojimo buvo atlikta keturias valandas trukusi operacija.
Incidentas tapo dienos naujiena – trečiadienį keletas nepriklausomų žiniasklaidos priemonių paskelbė pareiškimus D. Frenkeliui palaikyti ir pareikalavo nuodugniai ištirti incidentą.
Policija atmetė kaltinimus, jog D. Frenkelis buvo užpultas, ir sakė, kad pareigūnai tik „padėjo išvesdinti pilietį“.
Sankt Peterburgo rinkimų pareigūnai sakė, kad žurnalistas balsavimo apylinkėje išprovokavo konfliktą. Balsavietės darbuotoja Valentina Ladyško teigė, kad žurnalistas elgėsi keistai ir kad „niekas jo nestumdė“.
“Labai liūdna, kad Davidas buvo sužeistas, – trečiadienį sakė Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas. – Tačiau norėčiau pabrėžti, kad daugelis (žmonių) pavargę... Kai kada gali būti per didelio įkarščio, apsėdimo, perteklinio entuziazmo.“
D. Frenkelio advokatas trečiadienį pateikė skundą Tyrimų komitetui ir pareikalavo dėl šio užpuolimo iškelti baudžiamąją bylą.
Mažėjantis pritarimas
Pritarimas V. Putino darbui pastaraisiais mėnesiais mažėjo, iš dalies dėl ankstyvų klaidų vyriausybei sprendžiant koronaviruso krizę. Viena gegužės mėnesį atlikta apklausa parodė, kad pritarimas V. Putinui buvo 59 proc. – rekordiškai mažas.
Analitikai sako, kad V. Putinas norėjo balsavimą surengti prieš tai, kai rusai, kurių pajamos jau ir taip kelerius metus mažėjo, pajus visą ekonominį pandemijos poveikį.
Neseniai V. Putinas interviu sakė, kad dar neapsisprendė, ar vėl sieks prezidento posto, ir užsiminė, kad kadencijų prezidento poste „perkrovimo“ iš dalies reikia siekiant sudaryti sąlygas Rusijos politiniam elitui sutelkti dėmesį į valdymą, o ne į „galimų įpėdinių paiešką“.
Kitomis politinėmis reformomis nežymiai pakoreguojama Rusijos valdymo sistema.
Prezidentui suteikiami tam tikri nauji įgaliojimai, įskaitant teisę skirti svarbius teisėjus ir prokurorus, o parlamentas turės didesnę įtaką skiriant vyriausybės aukšto rango pareigūnus.
Rusijos įstatymams suteikiama pirmenybė prieš tarptautinę teisę, o aukšto rango pareigūnai negalės turėti užsienio valstybių pilietybės ar leidimo gyventi.
Minimalus atlyginimas negalės būti mažesnis už pragyvenimo minimumą, o valstybinės pensijos turės būti indeksuojamos pagal infliaciją.
Reformomis į konstituciją taip pat įrašomas „tikėjimas Dievą“ ir rusų kalba įtvirtinama kaip valstybinė šalies kalba; santuoka apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, uždraudžiama atiduoti Rusijos teritorijas ar abejoti šalies „istorine tiesa“.