Suskaičiavus balsalapius kiek daugiau nei 4 proc. visų balsavimo centrų, aiškėja, jog kone 70 proc. rinkėjų pritaria reformoms, savo tinklapyje pranešė rinkimų komisija.
Šiuo metu skelbiami šešias dienas trukusio referendumo rezultatai retai apgyvendintuose Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, kur balsavimo centrai jau yra užsidarę. Tankiau apgyvendintuose teritorijose, įskaitant Maskvą, rinkėjai vis dar atiduoda savo balsus.
Pasak komisijos, rinkėjų aktyvumas visoje šalyje siekia beveik 63 procentus.
Paskutinė balsavimo diena kartu yra pagrindinė referendumo diena – ji Rusijoje paskelbta nedarbo diena. Pirmųjų rezultatų tikimasi po balsavimo punktų uždarymo Kaliningrade 21.00 val. Lietuvos laiku. Rusija - didžiausia pagal plotą Žemės šalis - driekiasi per 11 laiko juostų.
Iš viso balsavimo teisę šalyje turi 110,5 mln. rinkėjų. Konstitucijos pataisos leistų V. Putinui dar 16 metų valdyti šalį, jis taip pat turėtų didesnius įgaliojimus. Remiantis dabartine konstitucija, V. Putinas po ketverių metų turėtų palikti postą. Todėl kritikai 67-erių prezidentą kaltina valstybės perversmu.
V. Putinas antradienį su patriotiška kalba kreipėsi į žmones, ragindamas balsuoti už pataisas. Nauja konstitucija geriau užtikrins stabilumą ir gerovę, sakė jis. Todėl esą svarbus kiekvienas balsas. Neabejota, kad pataisoms bus pritarta. Kremlius ir per koronaviruso krizę tikėjosi didelio rinkėjų aktyvumo.
Kad būtų sumažintas užsikrėtimo pavojus, referendumas vyko šešias dienas. Daugelis žmonių, baimindamiesi užsikrėtimo, vengė balsavimo punktų. Todėl buvo galima balsuoti ir internetu. Be to, pas rinkėjus į namus su balsadėžėmis keliavo rinkimų komisijos atstovai. Nevyriausybinės organizacijos „Golos“ stebėtojai kritikavo, kad ypač tokiu atveju nėra garantuojama balsavimo paslaptis.
Stebėtojai kalbėjo apie šimtus nusižengimų, gauta tūkstančiai nusiskundimų. Piliečiai buvo spaudžiami balsuoti, o kai kur verčiami tai daryti darbdavių. Be to, balsuota po kelis kartus, netikrinti asmens dokumentai.
Pradžioje referendumas planuotas balandį, tačiau dėl pandemijos datą teko atidėti.
Pritarimas V. Putino darbui pastaraisiais mėnesiais mažėjo, iš dalies dėl ankstyvų klaidų vyriausybei sprendžiant koronaviruso krizę. Viena gegužės mėnesį atlikta apklausa parodė, kad pritarimas V. Putinui buvo 59 proc. – rekordiškai mažas.
Analitikai sako, kad V. Putinas norėjo balsavimą surengti prieš tai, kai rusai, kurių pajamos jau ir taip kelerius metus mažėjo, pajus visą ekonominį pandemijos poveikį.
Neseniai V. Putinas interviu sakė, kad dar neapsisprendė, ar vėl sieks prezidento posto, ir užsiminė, kad kadencijų prezidento poste „perkrovimo“ iš dalies reikia siekiant sudaryti sąlygas Rusijos politiniam elitui sutelkti dėmesį į valdymą, o ne į „galimų įpėdinių paiešką“.
Kitomis politinėmis reformomis nežymiai pakoreguojama Rusijos valdymo sistema. Prezidentui suteikiami tam tikri nauji įgaliojimai, įskaitant teisę skirti svarbius teisėjus ir prokurorus, o parlamentas turės didesnę įtaką skiriant vyriausybės aukšto rango pareigūnus.
Rusijos įstatymams suteikiama pirmenybė prieš tarptautinę teisę, o aukšto rango pareigūnai negalės turėti užsienio valstybių pilietybės ar leidimo gyventi. Minimalus atlyginimas negalės būti mažesnis už pragyvenimo minimumą, o valstybinės pensijos turės būti indeksuojamos pagal infliaciją.
Reformomis į konstituciją taip pat įrašomas „tikėjimas Dievą“ ir rusų kalba įtvirtinama kaip valstybinė šalies kalba; santuoka apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, uždraudžiama atiduoti Rusijos teritorijas ar abejoti šalies „istorine tiesa“.