Kaip rašo rferl.org, vietiniame valstybinio kanalo „Rossija“ padalinyje septynerius metus praleidęs 46-erių Vladimiras Žarinovas feisbuko įraše paskelbė išeinantis iš darbo, o konstitucinius pakeitimus ir jų priėmimo procesą pavadino „istoriniu nusikaltimu“, esančiu už jo „suvokimo ribų“.
„Per visą karjeros laikotarpį man neteko skatinti jokių atvirai griaunamų valdžios veiksmų. Nenoriu to daryti ir dabar“, – rašė V. Žarinovas.
„Aš matau, kad vienintelis būdas išvengti dalyvavimo šioje beprotybėje – pasitraukti iš darbo. Ir, suprantama, balsuoti aš neisiu“, – pridūrė žurnalistas.
V. Žarinovas rašė, kad „tiesiog paklaiko“, kai Krasnojarsko įstatymų leidėjai, „kaip ir įstatymų leidėjai kituose Rusijos Federacijos regionuose“, vienbalsiai ir beveik nediskutuodami balsavo už pakeitimus.
„Viskas buvo įgyvendinta pačiu paprasčiausiu būdu – tai mane tiesiog žudo“, – feisbuko įraše aiškino žurnalistas.
Krasnojarskas – daugiau nei milijoną gyventojų turintis miestas ir plataus Sibiro regiono sostinė.
Opozicijos veikėjai ir kiti asmenys pasmerkė konstitucinius pakeitimus ir jų priėmimo procesą, pavadinę visa tai V. Putino bandymu išsilaikyti valdžioje visą gyvenimą.
Tai jau nebe pirmas kartas per pastaruosius mėnesius, kai valstybinės televizijos regioninio padalinio žurnalistas nesutinka su Kremliaus pateikiama istorijos versija.
Vasarį internete pasklido vaizdai, kaip naujienų laidos vedėja Aleksandra Novikova, skaitydama naujieną apie itin kuklias vyriausybės išmokas skurdžiausiai gyvenantiems, prapliupo juoku.
Ji nebesusitvardė, kai teko pranešti, kad vyriausybė asmeniui skiria 363 rublius (apie 4,6 euro) „užsienio“ kelionėms gydymosi tikslais.
„Aš stengiausi... Jūs girdėjote? Gerai, kad bent nesu tiesioginiame eteryje“, – laidos vedėja kolegoms kalbėjo įraše, kuris laidos metu parodytas nebuvo, tačiau buvo paskelbtas „YouTube“.
Delfi primena, kad Rusijos valstybinė sociologinių tyrimų agentūra VCIOM pirmadienį paskelbė balsavusiųjų apklausos rezultatus, rodančius kad didžioji dauguma rusų remia pasiūlytas konstitucines reformas iki balsavimo pabaigos likus dar kelioms dienoms.
Maždaug 76 proc. respondentų balsavo už pataisų paketą, apimantį ir geresnes pensijas bei minimalias algas, ir kadencijų prezidento poste „perkrovimą“, galintį Vladimirui Putinui suteikti galimybę išlikti prie šalies vairo iki 2036 metų.
Balsavimas, kurį opozicija vadina neteisėtu ir neapsaugotu nuo klastojimo, prasidėjo praėjusią savaitę ir turi baigtis trečiadienį.
VCIOM apklausė daugiau kaip 163 tūkst. rinkėjų 25 regionuose ir maždaug 70 proc. apklaustųjų sutiko nurodyti, kaip balsavo.
Rinkimų stebėjimo organizacijos „Golos“ narys Vitalijus Averinas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šios apklausos rezultatai „gali paveikti rinkėjų valią“, o jų paskelbimas gali būti laikomas kampanijos dalimi.
VCIOM sakė nusprendusi rezultatus paskelbti dėl duomenų „didelės paklausos“ ir atmetė mintį, kad tai galėtų paveikti balsavimo rezultatus.
„Paskelbimas neprieštarauja įstatymams“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP rašė centro direktorius Valerijus Fiodorovas.
Rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova sakė, kad komisija rekomendavo palaukti iki balsavimo pabaigos, bet pridūrė, kad VCIOM nepadarė nieko neteisėta.
Balsavimą dėl konstitucijos reglamentuoja atskiras specialus įstatymas, o ne įprastas Rusijos rinkimų įstatymas, kuriuo draudžiama skelbti duomenis „tylos periodu“, prasidedančiu prieš pat balsavimą ir pasibaigiančiu drauge su juo.
„Įstatymas (dėl konstitucinio balsavimo) to nereguliuoja“, – sakė E. Pamfilova radijui „Business FM“.
Kremlius sutiko su Centrinės rinkimų komisijos nuomone dėl balsavusiųjų apklausų rezultatų paskelbimo nesibaigus balsavimui ir nurodė, kad toks paskelbimas neturėtų paveikti dar nebalsavusių žmonių nuomonės.
„Šiuo atveju pagrindinė įgaliotoji žinyba yra Centrinė rinkimų komisija, todėl Centrinės rinkimų komisijos išvada tikriausiai yra pamatinė. Kremliaus nuomonė čia vargu ar taikytina“, – pirmadienį žurnalistams sakė prezidento V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Reikia turėti galvoje, kad kalbama ne apie konkurencinį balsavimą. Kitaip tariant, tai ne rinkimai, o balsavimas. Todėl greičiau, žinoma, galima solidarizuotis su CRK nuomone“, – pažymėjo jis.
Atsakydamas į klausimą, ar tokių duomenų paskelbimu galima daryti spaudimą ar poveikį tiems, kas dar nebalsavo, D. Peskovas atsakė: „Ne. Tikriausiai tai gali padėti plačiau informuoti gyventojus, nors informavimas ir taip, esamais duomenimis, yra gana aukšto lygio.“
Balsavimas Rusijoje prasidėjo ketvirtadienį, nusprendus rengti plebiscitą visą savaitę, kad būtų išvengta didelių susibūrimų per koronaviruso epidemiją.
Dažnai per televiziją rodomose reklamose rusų prašoma balsuoti, neminint išlygos, kuria iš esmės V. Putino kadencijos Kremliuje vėl būtų skaičiuojamos nuo nulio, o jis galėtų dirbti dar dvi kadencijas iki 2036-ųjų.
Padaugėjus COVID-19 atvejų, o pareigūnams įvedus suvaržymus koronaviruso plitimui stabdyti, Kremlius nenoromis atidėjo balsavimą, kuris iš pradžių buvo numatytas balandžio 22-ąją.