Gluminantys vaizdai
Kaip skelbia „The Moscow Times“, jei pakeitimai būtų įteisinti, tektų kalbėti apie pirmą kartą nuo 1993-iųjų, kai yra keičiamas pagrindinis Rusijos įstatymas. Be papildomų socialinių, teisinių ir ekonominių garantijų įtraukimo į Konstituciją, pakeitimai anuliuotų dabartinį V. Putino prezidentavimo terminą ir leistų jam dar dvi šešerių metų kadencijas vadovauti šaliai.
Keletą savaičių iki referendumo buvo vykdoma aktyvi agitacinė kampanija, todėl manoma, kad pareikšti savo nuomonę ateis milijonai žmonių. Maskvos ir Žemutinio Naugardo gyventojai balsuoti galės internetu, tačiau visi likusieji turės ateiti prie balsadėžių, todėl visoje šalies teritorijoje pristeigta galybė balsavimo punktų.
Kai kurie iš jų atrodo išties neįprastai ar net gluminančiai. Taip tikrai norisi pasakyti apie vaikų žaidimo aikštelėje įrengtą balsavimo punktą.
Galima pagalvoti, kad, norėdami pasiekti balsadėžę ir įmesti biuletenį, žmonės turės nučiuožti čiuožykla žemyn.
Kai kuriose vietovėse piliečiai biuletenius žymėti turi ant kelmų ar akmenų, o tada sumesti į peršviečiamą dėžę.
Balsavimo kabiną Rusijoje gali atstoti ir elementari palapinė, autobusas, o balsavimo apygardą – futbolo laukas.
Balsuoti Rusijoje galima net prie automobilio bagažinės, prisėdus ant daugiabučio namo kieme stovinčio suolelio, netoliese žaliuojančiame miškelyje ir kitose sunkiai tikėtinose vietose.
Grigorijus Melkonjancas, nepriklausomos rinkimų stebėsenos organizacijos „Golos“ pirmininko pavaduotojas, dabartinį balsavimą apibūdino kaip labiausiai paveiktą manipuliacijų ir mažiausiai skaidrų per visą šalies istoriją, neskaitant neramiais 1991-aisiais, po Sovietų Sąjungos griūties, įvykusių rinkimų.
„Dar niekada nebuvome gavę šitiek skundų iš žmonių, tvirtinančių, kad buvo verčiami eiti balsuoti“, – nurodė G. Melkonjancas.
Meduza.io rašo, kad Sibiro Omsko mieste balsavimo dėl Konstitucijos pataisų dalyviams buvo surengta loterija. Žmonės traukė prizus, bet butą pavyko laimėti rinkimų apygardos Nr. 1352 pirmininkei.
Birželio 25 d. loterijos organizatoriai socialiniame tinkle „VKontakte“ paskelbė, kad butą – vieną iš paruoštų prizų – laimėjo 59-erių metų Ana Ganeva. Apie tai, kad ši persona vadovauja vietos rinkimų komisijai, skelbime, žinoma, neužsiminta.
Šį faktą paviešino naujienų portalas NGS55 birželio 25 d. vakare.
Publikacijoje rašoma, kad laimėjimas, kaip sakė pati A. Ganeva, tebuvo grynas sutapimas. „Aš irgi esu rinkėja! Taigi, balsavau ir dalyvavau loterijoje. Nieko nežinau, tiesiog taip nutiko“, – kalbėjo A. Ganeva.
Remiantis NGS55 pateikta informacija, loterijos taisyklės nedraudžia traukti bilietus rinkimų komisijos nariams ar jų artimiesiems. Norint dalyvauti loterijoje, tereikia būti vyresniu nei 18 metų Rusijos piliečiu, turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Omsko regione.
Loterijomis ir prizais referendumo dėl Konstitucijos pataisų dalyviai buvo viliojami ir Maskvoje bei dar keliuose Rusijos regionuose. Birželio 11 d. Maskvos mero institucija paskelbė apie „Milijono prizų“ akciją, kurios dalyviams žadami dovanų kuponai, leisiantys išlaidauti Rusijos sostinės perkybos centruose ir restoranuose, apsilankyti muziejuose ir kino teatruose.
Rusijos opozicija pasimetusi
Rusijos opozicija „anekdotu“ vadina šią savaitę vykstantį balsavimą dėl prezidento V. Putino konstitucinių reformų, atkreipdama dėmesį, kad naujos redakcijos pagrindinio įstatymo kopijomis jau prekiauja Maskvos knygynai.
Kremliaus kritikai iš viso politinio spektro – nuo liberalių reformų šalininkų iki komunistų – teigia, kad praėjusią savaitę prasidėjęs ir iki trečiadienio truksiantis balsavimas yra prastai užmaskuotas 67 metų V. Putino bandymas išlaikyti valdžią savo rankose visam gyvenimui.
Tačiau be silpnokų raginimų boikotuoti referendumą ar balsuoti „prieš“, opozicija mažai ką padarė, kad parodytų nepritarimą pertvarkai.
Vienas pagrindinių Rusijos opozicionierių Aleksejus Navalnas, praėjusią vasarą rengęs masinius mitingus prieš įtariamą sukčiavimą per rinkimus Maskvoje, taip pat nedemonstruoja didelio susidomėjimo kova su konstitucijos reformomis.
Ekspertai sako, kad opozicijai nepavyksta surengti rimto pasipriešinimo V. Putino planams dėl smarkiai išsiskiriančių nuomonių jos gretose ir gerai apgalvotų Kremliaus žingsnių.
„Išteklių trūkumas, naujų veidų, azarto, įkvėpimo ir tikėjimo stoka – tai, manau, yra pagrindinės problemų priežastys“, – sakė Harvardo universiteto stipendininkas ir su Rusijos opozicija dirbęs politinis patarėjas Vitalijus Škliarovas.
Anot jo, nuo dienos, kai V. Putinas paskelbė apie planuojamas reformas „pasitaikė milijonas progų pasireikšti“, tačiau po daugelį metų trukusio persekiojimo Kremliaus kritikai, regis, yra netekę vilties.
„Rusijos opozicija netiki savimi“, – pabrėžė ekspertas.
V. Putinas sausį pasiūlė iš dalies pakeisti Konstituciją, o vėliau pritarė paskutinę minutę pateiktam siūlymui „anuliuoti“ ligšiolines prezidento kadencijas. Tokiu būdu jis sudarė sau sąlygas dirbti dar dvi potencialias šešerių metų kadencijas po 2024-ųjų, kai baigsis jo dabartinis mandatas.
Tarp siūlomų naujovių yra tokie politiniai pakeitimai kaip parlamento vaidmens stiprinimas, taip pat virtinė populistinių priemonių – pavyzdžiui, reikalavimas indeksuoti pensijas pagal infliacijos lygį ir faktiškas homoseksualų santuokų draudimas.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma rusų palaiko naują socialinį modelį, tačiau politinė pertvarka sukelia daug mažiau entuziazmo.
„Opozicija – keblioje padėtyje“
Pataisas jau patvirtino parlamentas, tačiau V. Putinas sušaukė plebiscitą, norėdamas suteikti iniciatyvai daugiau teisėtumo.
Iš pradžių balandžio 22 dieną turėjęs įvykti balsavimas buvo atidėtas dėl koronaviruso epidemijos. Analitikai mano, kad greitas referendumo datos paskyrimas dukart iš eilės yra viena iš priežasčių, kodėl opozicija nespėjo surengti stiprios kampanijos.
Pasak politinės analizės įmonės „R. Politik“ įkūrėjos Tatjanos Stanovajos, Kremlius taip pat išmušė oponentams pagrindą iš po kojų, leidęs rusams balsuoti tik „už“ ar „prieš“ visą reformų paketą, o ne dėl atskirų pakeitimų.
T. Stanovajos teigimu, dėl nepritarimo tokioms populiarioms priemonėms kaip didesnės pensijos ir minimalus atlyginimas Kremliaus kritikai gali tapti politiškai pažeidžiami.
„Esant tokiai situacijai sunku pasisakyti prieš pakeitimus, – sakė ji naujienų agentūrai AFP. – Opozicija atsidūrė keblioje padėtyje.“
Liberalioji partija „Jabloko“ paragino rusus vengti „nelegalaus, antikonstitucinio ir netikro balsavimo“.
Tuo metu Kremliui dažniausiai lojali Komunistų partija žengė neįprastą žingsnį – paragino savo šalininkus balsuoti „prieš“.
„Cirkas su balionėliais“
44 metų kovos su korupcija aktyvistas A. Navalnas, organizavęs vienas didžiausių pastarųjų metų demonstracijas prieš Kremlių politiką, reformas pavadino „konstituciniu perversmu“, tačiau beveik nesistengė joms tvirtai priešintis.
„Mums teliko cirkas su balionėliais“, – parašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Nors daugelis opozicijos rėmėjų nusivylė jos nesugebėjimu pasiūlyti ryžtingesnį veiksmų planą, dalis jų yra įsitikinę, kad pokyčiai anksčiau ar vėliau vis tiek ateis.
20 metų programuotojas Michailas Saminas, praėjusią vasarą dalyvavęs antivyriausybiniuose protestuose Maskvoje, atkreipė dėmesį į V. Putino populiarumo reitingą, balandį nusmukusį į istorines žemumas – 59 proc., kaip rodo sociologinių tyrimų bendrovės „Levada Centr“ apklausa.
„Opozicija žengia teisinga kryptimi, – sakė M. Saminas. – Visuomenė žengia teisinga kryptimi.“
Anot A. Navalno, užuot telkę dėmesį į Putino inicijuotą konstitucijos keitimą, rusai turėtų ruoštis rugsėjį paskirtiems regionų valdžios rinkimams ir 2021 metais turintiems įvykti parlamento rinkimams.
Pernai Kremlių palaikančių kandidatų pozicijos susilpnėjo, A. Navalnui paraginus V. Putino lojalistų nepalaikančius piliečius balsuoti taktiškai.
Analitikė T. Stanovaja pažymėjo, kad opozicijos lyderiui reikėtų taupyti jėgas būsimoms kovoms.