Kremliaus kritikai iš viso politinio spektro – nuo liberalių reformų šalininkų iki komunistų – teigia, kad praėjusią savaitę prasidėjęs ir iki trečiadienio truksiantis balsavimas yra prastai užmaskuotas 67 metų V. Putino bandymas išlaikyti valdžią savo rankose visam gyvenimui.

Tačiau be silpnokų raginimų boikotuoti referendumą ar balsuoti „prieš“, opozicija mažai ką padarė, kad parodytų nepritarimą pertvarkai.

Vienas pagrindinių Rusijos opozicionierių Aleksejus Navalnas, praėjusią vasarą rengęs masinius mitingus prieš įtariamą sukčiavimą per rinkimus Maskvoje, taip pat nedemonstruoja didelio susidomėjimo kova su konstitucijos reformomis.

Ekspertai sako, kad opozicijai nepavyksta surengti rimto pasipriešinimo V. Putino planams dėl smarkiai išsiskiriančių nuomonių jos gretose ir gerai apgalvotų Kremliaus žingsnių.

„Išteklių trūkumas, naujų veidų, azarto, įkvėpimo ir tikėjimo stoka – tai, manau, yra pagrindinės problemų priežastys“, – sakė Harvardo universiteto stipendininkas ir su Rusijos opozicija dirbęs politinis patarėjas Vitalijus Škliarovas.

Anot jo, nuo dienos, kai V. Putinas paskelbė apie planuojamas reformas „pasitaikė milijonas progų pasireikšti“, tačiau po daugelį metų trukusio persekiojimo Kremliaus kritikai, regis, yra netekę vilties.

„Rusijos opozicija netiki savimi“, – pabrėžė ekspertas.

V. Putinas sausį pasiūlė iš dalies pakeisti Konstituciją, o vėliau pritarė paskutinę minutę pateiktam siūlymui „anuliuoti“ ligšiolines prezidento kadencijas. Tokiu būdu jis sudarė sau sąlygas dirbti dar dvi potencialias šešerių metų kadencijas po 2024-ųjų, kai baigsis jo dabartinis mandatas.

Tarp siūlomų naujovių yra tokie politiniai pakeitimai kaip parlamento vaidmens stiprinimas, taip pat virtinė populistinių priemonių – pavyzdžiui, reikalavimas indeksuoti pensijas pagal infliacijos lygį ir faktiškas homoseksualų santuokų draudimas.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma rusų palaiko naują socialinį modelį, tačiau politinė pertvarka sukelia daug mažiau entuziazmo.