A. Duda, remiamas valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), per pirmąjį turą pasirodė geriausiai iš 11 kandidatų ir tikriausiai surinko apie 42,9 proc. balsų, rodo sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ paskelbta vėlyvoji balsavusių rinkėjų apklausas.
Jo pagrindinis varžovas Rafalas Trzaskowskis, žadantis išspręsti nesutarimus su Europos Sąjunga, liko antras, surinkęs apie 30,4 proc. balsų, bet iki liepos 12-ąją vyksiančio antrojo turo dar gali sulaukti kitų opozicijos kandidatų palaikymo.
„Būsiu permainų kandidatas!“ – rinkimų naktį pareiškė R. Trzaskowskis, kalbėdamas pertvarkytoje buvusioje Varšuvos elektrinėje.
48 metų R. Trzaskowskis, remiamas partijos „Pilietinė platforma“ (PO), ragino jį palaikyti rinkėjus, „norinčius atviros Lenkijos, o ne Lenkijos, visuomet ieškančios priešų“.
Rinkimai turėjo vykti gegužę, bet juos teko atidėti dėl koronaviruso pandemijos.
Vis dėlto rinkėjai buvo labai aktyvūs ir laukė eilėse prie balsaviečių, laikydamiesi socialinio atstumo taisyklių, užsidėję kaukes arba apsauginius skydelius.
„Ipsos“ apklausa rodo, kad balsavo apie 62,9 proc. registruotų rinkėjų.
Apklausa: A. Duda gali laimėti Lenkijos prezidento rinkimus antrajame rate nedidele persvara
Lenkijos prezidento rinkimų antrasis ratas gali baigtis dabartinio valstybės vadovo A. Dudos pergale su minimaliu atotrūkiu nuo konkurento – Varšuvos mero R.Trzaskowskio, atstovaujančio didžiausiai šalyje opozicinei Piliečių platformos partijai. Tokią išvadą leidžia daryti tyrimų centro „Kantar“ surengtos apklausos rezultatai, kuriuos sekmadienio vakarą paskelbė televizijos kanalas TVN 24.
Sociologų duomenimis, už A. Dudą antrajame rate ketina balsuoti 45,4 proc. rinkėjų, o už R. Trzaskowskį – 44,7 proc. Apie 9,9 proc. apklaustųjų pareiškė kol kas neapsisprendę, kurį kandidatą paremti liepos 12 d.
Sprendžiama Lenkijos dešiniosios vyriausybės politinė ateitis
Vyraujant nuogąstavimams dėl demokratijos standartų ir kasdienių gyvenimiškų klausimų, Lenkijos rinkėjai sekmadienį pradėjo balsuoti pirmajame įtemptų prezidento rinkimų rate.
Šie rinkimai, kuriuos dėl koronaviruso pandemijos anksčiau teko atidėti ir kuriuose perrinkimo siekia dabartinis valstybės vadovas A. Duda, gali nuspręsti Lenkijos dešiniosios vyriausybės politinę ateitį.
R. Trzaskowskio pergalė suduotų skaudų smūgį Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybei, kuri kliovėsi savo sąjungininku A. Duda, kad patvirtintų prieštaringai vertinamus įstatymus ir visų pirma teismų sistemos reformas.
PiS aiškina, jog pokyčiai yra reikalingi siekiant išnaikinti korupciją teismuose, tačiau kritikai ir Europos Sąjunga įspėja, jog tokios reformos pakerta teismų nepriklausomumą ir demokratiją praėjus vos trims dešimtmečiams po to, kai Lenkija įveikė komunistinį režimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris populistinę PiS vyriausybę laiko svarbiu savo sąjungininku Europoje, praėjusią savaitę suteikė A. Dudai savo palaiminimą.
D. Trumpas trečiadienį, likus vos keturioms dienoms iki rinkimų Lenkijoje dienos, susitiko su A. Duda Baltuosiuose rūmuose ir Lenkijos prezidentas tapo pirmuoju užsienio lyderiu, apsilankiusiu Baltuosiuose rūmuose nuo COVID-19 pandemijos pradžios.
Prezidento rinkimai turėjo vykti gegužę, bet dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėti. Siekiant neleisti užkratui dar labiau išplisti, Lenkijoje pirmąkart naudojama nauja hibridinė balsavimo paštu ir balsavietėse sistema.
Nors oficialūs duomenys rodo, jog koronavirusine infekcija COVID-19 šalyje užsikrėtė daugiau kaip 33 tūkst. žmonių, o mirė – daugiau nei 1,4 tūkst., sveikatos apsaugos ministras yra pripažinęs, jog šalyje gali būti iki 1,6 mln. nenustatytų atvejų.
Retorika prieš gėjus
A. Duda yra žadėjęs ginti valdančiųjų įvestas populiarias socialines programas, įskaitant išmokas vaikams ir padidintas pensijas. Ši politika buvo svarbus veiksnys, užtikrinęs PiS pakartotinę pergalę per spalį įvykusius parlamento rinkimus.
Lenkijos rinkėjams šiuo metu yra ypač opūs kasdieniai gyvenimiški rūpesčiai, nes dėl koronaviruso pandemijos poveikio ekonomikai iškilo pavojus, jog šalis pirmąkart nuo komunistinio režimo griūties prieš tris dešimtmečius patirs recesiją.
„Esu laiminga, negaliu skųstis. Gaunu papildomą pensijos išmoką, o vaikai gauna 500 zlotų“, – naujienų agentūrai AFP Mazovijos Minsko mieste vidurio Lenkijoje pareiškė 63 metų pensininkė Irena.
„Norėčiau, kad taip būtų ir toliau“, – pridūrė moteris, atsisakiusi nurodyti savo pavardę.
Prezidentas pastaruoju metu taip pat antrino PiS retorikai, nukreiptai prieš LGBT+ bendruomenės teises ir vakarietiškas vertybes. Kritikai teigia, kad tokiu būdu stengiamasi nukreipti dėmesį nuo kaltinimų korupcija, siejama su PiS aukšto rango pareigūnų veiksmais mėginant suvaldyti COVID-19 krizę.
A. Dudos pasisakymai prieš gėjus išprovokavo virtinę protestų.
R. Trzaskowskis, kurio kampanijos šūkis „Gana reiškia gana“, irgi žadėjo ginti PiS įvestas socialines išmokas. Tačiau buvęs Europos reikalų ministras taip pat žada „uoliai kovoti“, kad Lenkijai tektų sąžininga ES 2021–2027 metų biudžeto dalis, ir gerinti pašlijusius santykius su Briuseliu.
Nors daugelis jo partiją „Pilietinė platforma“ laiko silpna ir neveiksminga opozicija, R. Trzaskowskio šalininkai mano, kad jis sugebėtų pasipriešinti PiS siekiui įgyvendinti teismų sistemos reformas, kurios, jų teigimu, gali sunaikinti teismų nepriklausomumą.
„Esu teisininkas ir tai [PiS teismų sistemos reformos] daro man tiesioginį poveikį“, – naujienų agentūrai AFP Mazovijos Minske pareiškė 60 metų Marekas, taip pat atsisakęs nurodyti savo pavardę.
„Tai tarsi kalvis ateitų į laikrodžių taisyklą ir mėgintų padaryti joje tvarką. Žmonės gali tai palaikyti, tačiau ilgainiui šias reformas teks atšaukti.“
Budapešto modelis?
2015 metais į valdžią atėję A. Duda ir PiS vadovavo staigiam Lenkijos politikos posūkiui į dešinę, dėl kurio padidėjo įtampa santykiuose su Europos Sąjunga ir padidėjo vyriausybės įtaka, daroma per valstybines įmones bei visuomeninius transliuotojus.
Kai kurie analitikai šiuos rinkimus laiko reikšmingu momentu: antra penkerių metų A. Dudos kadencija leistų PiS imtis dar drastiškesnių pokyčių, o jo pralaimėjimas galėtų sumažinti valdančiosios partijos dominavimą.
A. Dudos pergalė atvertų kelią „Rytų tendencijų įsivyravimui, kaip antai oligarchų iškilimui... ir slinkimui link Budapešto modelio – štai kur yra pavojus“, naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska, turėjusi omenyje prieštaringai vertinamą Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybės politiką.
Perspėjo dėl galimos „brutalios kampanijos“
Ekspertai nesutaria, kas laimės ateinantį mėnesį vyksiantį rinkimų antrąjį turą.
Lenkijos pietiniame Kelcų mieste veikiančio Jano Kochanowskio universiteto politologijos profesorius Kazimierzas Kikas sakė manąs, kad A. Duda turi „daugiau potencialo“ negu R. Trzaskowskis mobilizuoti rinkėjus, nebalsavusius praeitą sekmadienį.
Tačiau Varšuvoje veikiančio universiteto „Collegium Civitas“ vadovas Stanislawas Mocekas prognozavo, kad R. Trzaskowskis turi „gerą šansą“ laimėti antrąjį turą.
S. Mocekas taip pat perspėjo dėl galimos „brutalios kampanijos“, jeigu A. Duda mėgins įtikti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų rinkėjams, kurių kandidatas, regis, irgi neblogai pasirodė per sekmadienio balsavimą.
„Dabar – lemiamas metas. Daug kas priklausys nuo šio sprendimo“, – sakė kovos su Lenkijos komunistiniu režimu ikona Lechas Walesa, atidavęs balsą šiauriniame Gdansko uostamiestyje.
L. Walesa, 1990 metais tapęs pirmuoju demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu, įnirtingai kritikuodavo dabartinę PiS vyriausybę.
„Už demokratiją“
Per rinkimų kampaniją dominavo susirūpinimas dėl demokratijos silpninimo ir kasdieniškų ekonominių rūpesčių, Lenkijai iškilus pirmosios recesijos grėsmei nuo komunistinio režimo žlugimo.
„Aišku, balsavau už Trzaskowskį. Kodėl? Už demokratiją, teismus ir pagarbą mažumoms“, – sakė 66 metų Joanna Ugniewska, atidavusi savo balsą vienoje mokykloje įsikūrusioje rinkimų apylinkėje Varšuvos centre.
Tačiau pietiniame Tarnuvo mieste, PiS tvirtovėje, rinkėjas Andrzejus Guzikas sakė balsuosiantis už A. Duda dėl jo nuoseklaus vadovavimo.
„Asmeniškai prezidentu matau tik Dudą“, – pabrėžė 52 metų A. Guzikas, dirbantis valstybinėje dujų bendrovėje PGNIG.
Pastaraisiais metais Lenkijos vyriausybė įvedė populiarias socialinių išmokų programas. R. Trzaskowskis pažadėjo jas išlaikyti, jeigu laimėtų rinkimus.