Pirmasis rinkimų ratas įvyko kovo 15 dieną, kai šalyje tvyrojo didelis nerimas dėl koronaviruso, nes tuo metu vis sparčiau plito COVID-19 epidemija. Tačiau antrasis rinkimų ratas, turėjęs įvykti kovo 22 dieną, buvo atidėtas, nes Prancūzijoje buvo įvestas karantinas.
Nors balsuoti neatėjo rekordinis skaičius žmonių – 55 proc. rinkėjų, – lemiamas rezultatas buvo pasiektas maždaug 85 proc., arba 30 tūkst., Prancūzijos savivaldybių. Tai reiškia, jog sekmadienį dar galima kovoti dėl valdžios maždaug 5 tūkst. savivaldybių, įskaitant svarbius centrus – Paryžių, Lioną, Tulūzą ir Strasbūrą.
Prancūzijoje teisę balsuoti turi apie 16,5 mln. žmonių. Ateinantieji balsuoti privalo dėvėti kaukę ir atsinešti savo rašiklį, kad būtų sumažinta koronaviruso plitimo rizika.
Analitikai mano, jog rinkimų rezultatai parodys, kad E. Macrono vadovaujamai centristinei partijai „Respublika, pirmyn“ (La République en Marche), kurią prezidentas įkūrė prieš laimėdamas 2017 metų rinkimus, nepavyko įsitvirtinti savivaldos lygmenyje.
Prastų rezultatų partija sulaukė jau kovą, ypač Paryžiuje, kur E. Macrono kandidatė į mero postą Anjez Buzin liko trečia. Manoma, jog po sekmadienio balsavimo Paryžiaus merė socialistė Ani Idalgo išsaugos savo postą.
Mirčių nuo koronaviruso skaičius Prancūzijoje artėja prie 30 tūkstančių. Nuo viruso smarkiai nukentėjusioje šalyje kovo 17 dieną, praėjus dviem dienoms po pirmojo savivaldos rinkimų rato, buvo įvestas karantinas. Nors daugelis apribojimų jau panaikinta, prancūzai vis dar pyksta ant vyriausybės dėl apsaugos priemonių, įskaitant veido kaukes, stygiaus pandemijos pradžioje.