Gegužę Vokietijoje buvo užregistruota 2,8 mln. bedarbių – maždaug ketvirtadaliu daugiau negu prieš metus. Iš jų 840 tūkst. yra užsieniečiai, 1,9 mln. turi Vokietijos pasą. Be to, 7 mln. žmonių buvo pervesti dirbti trumpesnę darbo dieną.
Atsižvelgdama į šią statistiką Krikščionių demokratų sąjungos ir Socialinės krikščionių sąjungos parlamentinė frakcija ketina apriboti darbo migraciją iš Balkanų šalių. Nuo 2016 metų Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Serbijos ir Šiaurės Makedonijos piliečiai gali atvykti į VFR ieškoti darbo neturėdami aukštojo išsilavinimo.
Pasak frakcijos atstovo Mathiaso Middelbergo, dabartinėmis sąlygomis 2016 metų pataisa reikalauja papildymų ir apribojimų. Jis siūlo pratęsti jos galiojimą ne penkeriems metams, kaip planuota anksčiau, bet dvejiems metams, taip pat nustatyti kvotą – priimti pagal šią programą ne daugiau kaip 15 tūkst. žmonių per metus.
Beveik du mėnesiai pandemijos nulemtų apribojimų skaudžiai smogė VFR ekonomikai, tai atsiliepė ir darbo rinkai. Vokietija nuo kovo gyvena recesijos sąlygomis. Ekonomikos ministerija prognozuoja, kad šįmet BVP sumažės 6,3 proc. Pasak jos atstovų, ikikrizinius rodiklius šalies ūkis pasieks tik 2022 metais. Ribojamosios priemonės labiausiai paveikė gastronomiją, turizmą, keleivių pervežimą, taip pat individualius verslininkus.