Balsuojama bus ne tik dėl prezidento posto, tačiau dėl virtinės svarbių kėdžių Senate ir Atstovų Rūmuose.

Perrinkimo siekiantis Donaldas Trumpas dar visai neseniai atrodė esantis visai patogioje pozicijoje, garsiai linksniuodamas akcijų biržų pasiekimus, mažą nedarbo lygį ir bendrai augančią ekonomiką. O tada atsitiko pandemija. Ir nors vargu ar kas nors galėtų kaltinti JAV prezidentą dėl pasaulį supančiojusio viruso pandemijos, vis daugiau amerikiečių neigiamai vertina JAV valdžios atsaką į viruso grėsmę.

Iš pradžių į virusą numojęs ranka D. Trumpas teigė, kad tai tėra nebaisi, gripą primenanti infekcija ir pažadėjo,kad iki vasaros jo šalyje neliks. Vasarai atėjus JAV jau mirė 125 tūkst. piliečių. Pandemijai uždarius, ar bent jau gerokai apribojus pasaulio prekybą JAV ekonomiką per pirmą ketvirtį susitraukė 5 proc., o dėl kilusios krizės darbo neteko 47,2 milijonai amerikiečių. Kitaip, nei įprasta europiečiams, JAV netekus darbo dažniausiai kartu netenkama ir sveikatos draudimo, nes jį dažniausiai suteikia darbovietė.

Kvepia sutriuškinimu

Susidariusi situacija sukėlė nemažą galvos skausmą dar ketverių metų Baltuosiuose Rūmuose siekiančiam D. Trumpui. Naujausios rinkėjų apklausos – negailestingos, o bendrą visų nacionalinių apklausų vidurkį skaičiuojantis portalas „Real Clear Politics“ skelbia, kad demokratų kandidatas Joe Bidenas turi 9,5 proc. persvarą prieš savo varžovą.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius teigia, kad jei reikalai sparčiai nepasitaisys, D. Trumpui gresia sutriuškinimas. „Paskutinės apklausos rodo, kad Trumpas atsilieka beveik 15 procentų. Jei tai pasitvirtintų rudenį, tai būtų precedento neturintis pergalingas laimėjimas demokratams. Žmonės nepatenkinti Trumpo veiksmais, ūkis smukęs ir neatsigauna taip sparčiai, kaip tikėtąsi, pandemija nebuvo suvaldyta. Trumpas kurį laiką mėgino neigti, kad ji egzistavo, paskui aiškino, kad viskas tučtuojau susitvarkys, o tuo tarpu mirė per 120 tūkstančių. Ir jis neadekvačiai reagavo į demonstracijas ir protestus, pabrėždamas ne taikius demonstrantus, o išskirtinius smurto atvejus. Juodaodžiai niekada jo nemėgo, dauguma moterų nelinkusios už jį balsuoti, o dabar apie pusę baltųjų vyrų irgi nusivylė juo ir jo nebepalaiko. Jei reikalai nepasikeis, Trumpas bus sutriuškintas. Vasario mėnesį, prieš prasidėjo pandemija, tada buvo manoma, kad jis laimės, ūkis klestėjo, žmonės buvo pakankamai patenkinti valdymu“, – sakė K. Girnius.

Paprastai perrinkimo siekiantis prezidentas turi daugybę privalumų prieš savo oponentus ir beveik niekada nepralaimi. Paskutinį kartą tokią nesėkmę patyrė perrinkimo siekiantis George'as H. W. Bushas 1993 metais. Tačiau situacija šį kartą kitokia.

Rinkimų favoritu Joe Bideną laiko ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis. „Aš laikyčiau favoritu. Iš tikrųjų, iki koronaviruso, iki protestų dėl rasinės lygybės būčiau sakęs, kad galimybės panašios, arba Trumpas netgi pirmautų. Reikia suprasti, kad Amerikoje yra dvi didelės grupės žmonių, kurie nekeis savo nuomonės – tai respublikonai Trumpo šalininkai ir demokratai. Mes čia kalbam apie nedidelę dalį rinkėjų konkrečiose svyruojančiose valstijose, kurie gali pakeisti nuomonę. Taip pat yra tas dalykas, dažnai sakoma, kad JAV rinkėjai yra trumparegiai, jie žiūri tendencijas keli mėnesiai iki rinkimų. Ir tos tendencijos keli mėnesiai iki, ir čia net nekalbam, kad Bidenas pats iš savęs būtų labai tinkamas kandidatas, bet tos kelių mėnesių iki rinkimų tendencijso yra labai nepalankios Trumpui. Ekonomika mažėja, vyksta protestai, koronavirusas vis dar nesuvaldytas. Ir čia noriu apsakyti, kad tai yra ne tiek balsavimas už Bideną, bet balsavimas prieš Trumpo administraciją. Tos perspektyvos dabar yra palankios Bidenui. Panašiai, kaip Trumpui buvo palanku anksčiau, kai buvo balsuojama prieš 8 metus valdančius demokratus prezidento poste“, – „Delfi“ sakė politologas.

Donaldas Trumpas

Padėtis itin komplikuota šešiose svyruojančiose valstijose, kuriose D. Trumpas šventė pergalė prieš H. Clinton 2016 metais. usatoday.com duomenimis, J. Bidenas pirmauja Mičigane, Viskonsine, Pensilvanijoje, Floridoje, Arizonoje ir Šiaurės Karolinoje. Negana to, jo persvara šiose valstijose vidutiniškai siekia 9 proc. Naujausia „FOX News“ apklausa rodo J. Bideną pirmaujant net raudonųjų tvirtove laikomame Teksase, kur buvęs viceprezidentas turi trapią, paklaidos rėmuose telpančią 1 proc. persvarą.

„Remiantis žiniasklaidos pranešimais atrodo, kad jis (D. Trumpas – „Delfi“) yra pasimetęs. Padėtų, jeigu vis dėlto kokį rugsėjo mėnesį ūkis pradėtų atsigauti, bedarbių skaičius pradėtų mažėti, jei būtų ekonomistų patikinimų, kad viskas greitai atsigauna ir toliau augs, bet vargu, ar ūkis taip greitai atsigaus. Jeigu bus išsekęs koronavirusas, jei užsikrėtimo atvejų smarkiai sumažėtų, galbūt“, – sakė K. Girnius.

„Manau, skirtumas pagrindinis yra toks, kad toje visoje rinkimų kampanijoje labai daug diskutuota apie rinkimų apklausas ir prognozes, nes tikriausiai atsimenate, kad dauguma apklausų rodė pergalę Clinton, bet laimėjo Trumpas“, – teigė M. Jastramskis. 2016 metais dauguma nacionalinių apklausų rinkimų dieną rodė H. Clinton turint 2-3 proc. persvarą prieš savo oponentą. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad ji gavo 2,8 milijono daugiau balsų, tačiau tie balsai atėjo iš valstijų, kurios turi mažiau atstovų Rinkikų kolegijoje. Pergalę D. Trumpui garantavo laimėjimai svyruojančiose valstijose.

„Ir dabar įdomus dalykas, kad dauguma apklausų rodo, kad Bideno persvara yra nemaža, bet pats Bidenas skleidžia tokią žinutę, kad nežiūrėkite į apklausas, eikite į rinkimus ir balsuokite už mane. Skaičius nesvarbu. Panašu, kad jis atkreipė labai dėmesį į tai, kad tos apklausos neužmigdytų jo rinkėjų. Jis labai nemažai dėmesio skiria mobilizacijai, – kalbėjo M. Jastramskis, – Galbūt demokratai galvoja, kad jiems pritrūko tų kelių procentų būtent dėl to, kad dalis žmonių galėjo galvoti, kad viskas aišku ir jie labai nenori to kartoti. Jei pažiūrėtumėt, ką jis feisbuke rašo, tai jis sako nežiūrėkite į tai, svarbu yra dirbti ir būtinai eiti balsuoti“.

Joe Bidenas

Gali pats save sužlugdyti

Nors J. Bidenas kol kas džiaugiasi solidžia persvara apklausose, iki rinkimų dienos dar užtektinai laiko. Kampanijos lūžio tašku galėtų tapti trys debatai, dėl kurių sutarė abu kandidatai. Anot K. Girniaus, čia svarbiausi du aspektai. „Svarbiausias būtų, jei pats Bidenas, kuris yra vyresnio amžiaus, padarytų daug klaidų. Jis jau ne kartą yra nusišnekėjęs, taigi gali pats save sužlugdyti. Jis jau per savo rinkimų kampaniją ne kartą turėjo, ką jie vadina „Senior moments“ (senjoro momentai – liet.), kuomet jis užmiršta sakinį, susimaišo, nusišneka ir panašiai. Jei per tuos tris numatomus debatus Bidenas padarytų tiek klaidų, kad žmonės pradėtų galvoti, kad jis netinka būti prezidentu, nes jau pakeliui į suvaikėjimą. O jeigu tęstūsi demonstracijos, paminklų griovimas, ir jei būtų didesnis smurto proveržis, žmonės galėtų manyti, kad reikia tvirtos rankos, kad demokratai palaiko įstatymų pažeidinėtojus. Tai jei ūkis atsigautų, jei paaiškėtų, kad situacija dėl koronaviruso gerėja, jei būtų daugiau smurto, o svarbiausia, jeigu paaiškėtų, kad Bidenas, visgi, yra per senas“, – D. Trumpui palankų scenarijų nubrėžė K. Girnius.

„Bidenas kol kas neveda rinkimų kampanijos. Jis sėdi name, renka pinigus ir kalbasi tik su draugiškai nusiteikusiais žurnalistais, kurie neklausia tų rimtų klausimų. Trumpas pasiūlė turėti ne tris, o keturis debatus, bet to atsisakė Bidenas. Jei jis bus pakankamai gerai pasirengęs tiems trims debatams, kurių jis negali išvengti, pergalė bus jo. Jei jis nesužlugs per debatus – viskas baigta Trumpui“, – kalbėjo K. Girnius.

Tačiau M. Jastramskis laikosi kitokios nuomonės. Pašnekovo teigimu, dažnai manoma, kad debatai turi didelę reikšmę rinkimų baigčiai, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra. „Populiari nuomonė yra ta, kad debatai išties yra svarbūs ir kad dalies žmonių nuomonę jie pakeičia. Ir šiuo požiūriu Trumpui gali būti palankūs debatai, jis gali bandyti dominuoti prieš Bideną aštresniais, griežtesniais posakiais. Iš kitos pusės, vis dėlto, kiek man teko skaityti labiau mokslinių vertinimų, tai nebuvo prezidento rinkimų, kur debatai kažką iš esmės keitė. Pastaruosius 20 metų nebuvo rinkimų, kuriuose būtent debatai būtų pakeitę ilgesnes tendencijas. Neaišku, ar šitie rinkimai bus tie, kurie tai pakeis. Aš akyčiau, kad labiau gal ne“, – teigė mokslininkas.

Donaldas Trumpas

Gilėjanti takoskyra

Šalyje įsisiautus naująjam koronavirusui surengti rinkimus galit tapti nemažu iššūkiu. Balsavimas paštu atrodytų kaip logiškas būdas riboti žmonių sambūrius prie balsadėžių, tačiau D. Trumpas aršiai tam priešinasi. Savo tviterio paskyroje jis netgi teigė, kad dėl balsavimo paštu šie rinkimai bus „labiausiai suklastoti“ šalies istorijoje.

K. Girniaus teigimu, toks noras apriboti balsavimą nuotoliniu būdu turi aiškių politinių skaičiavimų. „Jo rinkėjai, jo elektoratas daug uoliau dalyvauja rinkimuose. Jei rinkimų dieną lis, ar saulė švies, jie eis balsuoti. O Bideno rinkėjai, ypač Lotynų amerikiečiai, juodaodžiai ne taip nuosekliai balsuoja. Jeigu jei gali paštu balsuoti, jie turėtų daug laiko, kas nors gal ateiti ir jiems įteikti balsalapį, jiems išpildžius išsiųsti. Ir dar kitas momentas, rinkimų apygardoje gali kilti problemų, esą žmogus nėra tinkamai užsiregistravęs, neturi reikalingo dokumento ir t.t.“, – sakė pašnekovas.

Ginčijamasi ne tik dėl balsavimo paštu. Padėtį JAV stebintys apžvalgininkai jau kurį laiką pabrėžia giljantį atotrūkį tarp demokratų ir respublikonų stovyklų, o D. Trumpas daro viską, kad tas partinis atotrūkis didėtų. Tokioje atmosferoje lengva mobilizuoti savo rinkėjų ratą, tačiau viskas tampa kultūrinių karų dalimi. Netgi toks dalykas, kaip kaukių dėvėjimas tampa partinių skaičiavimų dalimi, kuomet D. Trumpas ir jo administracija akivaizdžiai nesilaiko reikalavimų dėvėti kaukes viešose vietose ir pašiepia J. Bideną dėl to, kad šis dėvi kaukę.

Joe Bidenas

„Reikia atsižvelgti, kad JAV prezidento rinkimų kampanijos visą laiką būdavo karštos ir pastaruosius du dešimtmečius buvo matoma tokia poliarizacija. Skirtingų nuostatų, skirtingų požiūrių yra demokratų ir respublikonų remėjai. Čia aišku prisideda ir dabartinės aktualijos – korona, ekonominė krizė, protestai dėl rasinės lygybės tai pagilino tuos skirtumus tarp partijų ir tarp rinkėjų, kurie buvo iki tol. Kitavertus, aišku, kadangi ta rinkimų kampanija dabar daugiau yra orientuota į internetą, tai gal tos poliarizacijos tam realiam lygmeny bus mažiau matyti“, – sakė M. Jastramskis.