Šių metų kovą jis nusiuntė užuojautos laišką Pietų Korėjos prezidentui Moon Jae-inui dėl koronaviruso pandemijos, o štai praėjusią savaitę Šiaurės Korėja susprogdino 15 mln. dolerių vertės ryšių su Pietų Korėja biuro būstinę, kurią Seulas specialiai pastatė tokiai informacijai keistis.
Trečiadienį Kim Jong Unas nepaliovė stebinti, pranešdamas stabdantis neseniai paskelbtus „karinių veiksmų planus“ prieš Pietų Korėją. Po kelių valandų Seulas pastebėjo, kad šiaurės korėjiečiai pradėjo šalinti garsiakalbius pasienyje, kuriuos neseniai įrengė, norėdami transliuoti propagandą prieš Seulą, pranešė naujienų agentūra „Yonhap News Agency“, cituodama neįvardintus vyriausybės pareigūnus.
Nors Šiaurės Korėjos lyderiai naudojasi savo nepastovumo reputacija spaudimui užsienio varžovams daryti, pastaruoju metu fiksuojami politiniai vingiai, ko gero, atskleidžia gilesnę Kim Jong Uno problemą: jis atsidūrė aklavietėje.
Po daugiau nei dvejų metų beprecedentės bangos susitikimų su Moon Jae-inu, JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Kinijos Xi Jinpingu Kim Jong Unui taip ir nepavyko išsikovoti sankcijų sušvelninimo ir saugumo garantijų, kurių jis siekė mainais į pasiūlymus apriboti savo branduolinių ginklų programą.
Kad išeitų iš aklavietės, Kim Jung Unas turi spustelėti D. Trumpą, kad šis grįžtų prie derybų stalo ir būtų galima tikėtis paramos sunkumų alinamai ekonomikai. Bet Šiaurės Korėjai tenka būti atsargiai ir vengti bet kokių veiksmų, kurie pakurstytų karinę konfrontaciją su daug įtakingesnėmis Jungtinėmis Valstijomis arba, kas labiau tikėtina, paskatintų Vašingtoną bei Pekiną įvesti dar daugiau sankcijų.
„Tai suktas žaidimas, ir Pchenjanas šiuo metu turi nedaug svertų, kuriais galėtų iš tiesų daryti įtaką Vašingtonui, – sakė buvęs JAV diplomatas Mintaro‘as Oba, kuris specializuojasi Korėjos pusiasalio srityje. – Manyčiau, jis ir toliau didins įtampą kiek tik įstengs, bet kartu vengs kai kurių provokacijų, kurios galėtų galutinai užverti duris susitarimui su D. Trumpu.
Laiko tempimas
Kim Jong Unas išbandė keletą taktikų, nuo tada, kai pastarasis jo oficialus susitikimas su D. Trumpu , įvykęs 2019 metų vasarį, žlugo, nepasiekus jokio susitarimo. Pirmiausia, jis paspartino ginklų bandymus, sugriežtino retoriką Jungtinių Valstijų atžvilgiu, kartu faktiškai ignoruodamas Moon Jae-ino siūlymus pradėti dialogą. Pastarosiomis dienomis jis patikėjo savo jaunesnei seseriai Kim Yo jong vadovauti provokacijų bei grasinimų kampanijai prieš Pietų Korėją, įskaitant ir de facto ambasados, esančios šiaurinėje pasienio pusėje, sunaikinimą birželio 16 dieną.
Netikėtai, kaip tik tuo metu, kai pusiasalis ruošėsi minėti 70-ąsias Korėjos karo metines ketvirtadienį, valstybinė žiniasklaida paskelbė, kad Kim Jong Unas nurodė karinei vadovybei, kad ši, susiklosčius atitinkamai situacijai, atidėtų savo planus dėl Pietų Korėjos. Vėliau vyresnysis Šiaurės Korėjos pareigūnas Kim Yong Cholas perspėjo, kad karinių veiksmų planų „sustabdymas“ gali būti persvarstytas, jeigu Pietų Korėjos pareigūnai nebus „atidūs“.
Nors toks atšaukimas verčia pasaulį spėlioti, jis taip pat rodo, kad Kim Jong Unas tiesiog kol kas vengia drastiškesnių sprendimų. Daug rimtesni veiksmai, tokie kaip išpuolis prieš Pietų Korėjos karinį taikinį ar tarpkontinentinės balistinės raketos, galinčios smogti Jungtinėms Valstijoms, paleidimas, gali turėti pavojingesnių padarinių, jeigu D. Trumpas įžvelgtų šioje krizėje grėsmę savo šansams laimėti rinkimus. Buvusio JAV nacionalinio saugumo patarėjo Johno Boltono pareiškimas neseniai publikuotuose memuaruose, esą D. Trumpas pavadino savo sprendimą susitikti su Kimu Singapūre 2018 metais „reklamine akcija“, gali tik patvirtinti tokius spėliojimus.
„Jeigu Kim Jong Unas ir toliau tęs provokacinius tarpžemyninių balistinių raketų ICMB bandymus, prezidentas D. Trumpas suskubs pabrėžti, kad jis jau žengė toliau nei jo pirmtakai, siekdamas sukurti taiką Korėjos pusiasalyje“, – kalbėjo Johnas Sitilidesas, konsultacinės įmonės „Trilogy Advisors“ geopolitikos strategas. Jis pridūrė, kad tai reikštų „sankcijų švelninimo pabaigą“ ir kad „bet kokią diplomatinę nesėkmę nulemia vien Kimo režimas“.
Strateginis pranašumas
Laukimas Kim Jong Unui, ko gero, gali būti naudingas. Jo režimas gali ir toliau masiškai gaminti daliąsias medžiagas ir bombas, didindamas arsenalą, kuris gali iki metų pabaigos pasiekti iki 100 branduolinių kovinių galvučių, nurodo Ginklų kontrolės asociacija.
Visa tai sustiprintų grėsmę būsimam prezidentui, kad ir kas juo taptų, bei padidintų Kim Jong Uno svorį derybose. Šiaurės Korėja jau pademonstravo, kaip sumaniai sugeba išvengti sankcijų per nelegalų prekių gabenimą atvira jūra, dažnai vandenimis tarp savo ir Kinijos krantų.
Vis dėlto Kim Jong Unas vargu ar kada atras labiau priimtinus lyderius Vašingtone ir Seule nei D. Trumpas ir Moon Jae-inas. Pastarasis, didžiąją savo karjeros dalį skyręs pastangoms atkurti taiką su Šiaurės Korėja, pagal šalies Konstituciją negali siekti antrosios kadencijos, kai 2022 metais pasibaigs dabartinė jo kadencija.
Tuo tarpu D. Trumpas nuo grasinimų „visiškai sunaikinti“ Šiaurės Korėją, nuskambėjusių pirmaisiais jo kadencijos metais, peršoko prie pompastiškų kalbų apie „meilę“ Kim Jong Unui. Tikėtinas demokratų kandidatas, buvęs viceprezidentas Joe Bidenas skelbia daug labiau konfrontacinę politiką, žadėdamas ypatingą dėmesį skirti žmogaus teisėms, remti JAV aljansus ir „nelepinti diktatorių“.
Tokia kritika apsunkina D. Trumpo pastangas surengti dar vieną viršūnių susitikimą su Kim Jong Unu ir stiprina jo paskatas nubausti Šiaurės Korėją, jeigu ši pažeistų daugiau nei dvejų metų ICBM ir branduolinių bombų testų įšaldymo sąlygą. JAV prezidentas kol kas numoja ranka į Kim Jong Uno trumpesnio nuotolio raketų bandymus, net jeigu tokie ginklai pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijas ir atrodo skirti pakenkti JAV kariams bei amerikiečių sąjungininkams regione.
Kim Jong Unui veikiausiai gresia rimtesnė provokacija, rinkimų aplinkoje dėmesiui vis labiau nukrypstant D. Trumpo pusėn. Neplatinimo ekspertai jau kelis mėnesius prognozuoja, kad Šiaurės Korėja netrukus gali pademonstruoti naujos raketos, pajėgios nešti branduolinę kovinę galvutę, iš povandeninio laivo galimybes, tuo susilpnindama JAV potencialą užkirsti kelią kontratakai kilus konfliktui.
„Iš tikrųjų, toliau darydamas spaudimą, jis siekia supykdyti Vašingtoną ir Seulą,- „Bloomberg Television“ sakė buvusi CŽA analitikė Sue Mi Terry, šiuo metu dirbanti Vašingtono strateginių ir tarptautinių studijų centre. – Aš tikrai manau, kad jie didins spaudimą – Pietų Korėjai, o galiausiai ir Jungtinėms Valstijoms, – siekdamos sankcijų sušvelninimo, o vėliau – ir didesnių įtakos svertų būsimoms deryboms.“
Ruošimasis raketų paleidimui
Neseniai Pietų Korėjos gynybos pareigūnai pranešė, kad Šiaurės Korėja ruošiasi kariniam paradui, skirtam paminėti 75-ąsias valdančiosios Korėjos darbininkų partijos metines spalio mėnesį. JAV valdžia taip pat pastebėjo Šiaurės Korėjos ICBM raketų paleidėjų bandymus, birželį rašė „The DongA Ilbo“, darydamas prielaidą, kad režimas pirmajam tokiam paleidimui ruošiasi nuo 2017 metų lapkričio.
Toks žingsnis gali kainuoti Kinijos bei Rusijos paramą sankcijų švelninimui, – šios abi šalys po ankstesnės Šiaurės testavimų bangos nutraukė prekybą su Šiaurės Korėja. Šių metų kovą bei balandį Šiaurės Korėjos eksporto apimtys į Kiniją sumažėjo per 90 proc., lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, pranešė Kinijos Muitinės generalinė administracija.
Kim Jong Unas greičiausiai didžiausią spaudimą darys Pietų Korėjai, kuri labiau prijaučia Šiaurės Korėjos reikalavimams sušvelninti sankcijas. Moon Jae-inas užsiminė apie norą išsaugoti ryšius su Kim Jong Unu, net po to, kai praėjusią savaitę Šiaurės Korėja sunaikino suartėjimo strategijos tikrų tikriausią simbolį.
Anot Soo Kim, „Rand Corproation“ politikos analitikės, naujausias Šiaurės Korėjos karinių planų prieš Pietų Korėją sustabdymas nerodo jokių esminių strategijos pokyčių.
„Jie begalybę kartų gręžė paskutinius Seulo syvus, – sakė ji. – Ir staiga jie nusprendžia jo pasigailėti – ar tokia taktika nesukelia dar stipresnių įtarimų dėl Šiaurės Korėjos ketinimų?“
