G. Paragone, nors ir kaip reikiant atšipęs dantis politikoje kartu su prieš tuometinę valdžią nusiteikusiu „Penkių žvaigždžių judėjimu“, per interviu „Bloomberg“ pirmadienį sakė, kad ketina steigti naują partiją, jos startas numatytas jau liepos viduryje, ir mįslingai užsiminė, jog naujos politinės jėgos logotipe bus galima išvysti nieko gero nežadantį žodį „Italexit“.
„Europos Sąjunga ir euras mums nuleisti iš viršaus. Jie kenkia tikrajai ekonomikai, šeimoms, darbininkams, smulkiam ir vidutiniam verslui“, – tvirtina politikas.
Nors ekonominiai klausimai ir sudaro didžiąją dalį naujosios politinės jėgos programos ir galbūt pasirodys aktualūs potencialiems rėmėjams, tačiau būtent Italijos suverenitetas – tema, ne mažiau užgaunantį jautrią italų stygą, ypač vangaus Europos Sąjungos atsakymo į prašymą ištiesti pagalbos ranką koronaviruso krizės kontekste.
„Euras buvo specialiai sugalvotas Vokietijai, pagal užsakymą. Nors šiandien rinkimuose ir reiškiame savo politinę valią, tačiau išrinkta valdžia primeta politinius sprendimus, diktuojamus Europos Sąjungos. Mes privalome perimti kontrolę į savo rankas“, – per interviu pasakoja L. Paragone.
Kai kurie pareigūnai Romoje teigia esantys sunerimę, jog tradicinės euroskeptikų politikos jėgos sulaukia precedento neturinčio pykčio, nukreipto prieš Europos Sąjungą, paskatinimo, o tai gali padėti pamatus galimam Italijos atsiskyrimui nuo Europos Sąjungos.
Po itin sudėtingų pirmųjų krizės dienų, Europos Sąjunga šiaip ne taip ištiesė pagalbos ranką Italijai, tačiau pirminio solidarumo stygių iš žmonių, kurie būtent iš bloko tikėjosi nuoširdžios paramos, atminties ištrinti bus sunku.
Demokratijos stygius
L. Paragone teigia, kad dabartinė situacija byloja apie palankų metą imtis veiksmų. Svarbiausias jo partijos, kuriai dar net nesugalvotas pavadinimas, tikslas – ištraukti Italiją iš Europos Sąjungos, nes atsisakyti tik bendrosios Sąjungos valiutos – euro – atrodo pernelyg sudėtinga užduotis.
„Nėra taisyklės, leidžiančios palikti tik euro zoną, o tai byloja ne ką kitą, o demokratijos stygių. Pirmiausia turime pasitraukti iš pačios Europos Sąjungos“, – teigia politikas.
O tai neatrodo labai paprasta. O ir dauguma italų prieš eurą nieko neturi. „Euromedia Research“ praeitos savaitės visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai atskleidė, jog 58,2 proc. respondentų remia bendrą Sąjungos valiutą, o jai prieštarauja 33,8 proc. Birželio pradžioje SWG apklausos rezultatai atskleidė, kad 39 proc. italų Europos Sąjunga pasitiki – balandį šis skaičius siekė 27 proc.
Įsižiūrėjus atidžiau, šiek tiek informacijos apie L. Paragone politinę jėgą gauti pavyks.
Euroskepticizmas pastaruosius du dešimtmečius senajame žemyne tik auga. Nuo 2000 metų dalis italų, kurie menkai arba visai nepasitiki Europos Sąjunga, nuo 43 proc. išaugo iki 70 proc., rodo balandžio 6 dieną „la Repubblica“ publikuojami „Demos & Pi“ visuomenės tyrimo duomenys. Kaip ten bebūtų, maždaug du trečdaliai vis tiek pasiliktų Europos Sąjungoje ir naudotų eurą.
Buvęs laikraščio ir televizijos žurnalistas, į Senatą išrinktas 2018 metais, 48 metų L. Paragone kilęs iš Alpių papėdėje įsikūrusio Varezės miesto. Iš „Penkių žvaigždžių judėjimo“ partijos jis buvo išspirtas sausį, kai nepalaikė vyriausybės pasitikėjimo balsavime dėl biudžeto.
„Buvau išrinktas ne tam, kad laikyčiau italus įkalintus Europos primestame biudžete“, – tada teisinosi politikas.
L. Paragone savo naują partiją regi kaip galimo visą Europą apimsiančio judėjimo, galbūt tinklo, vienijančio panašiai mąstančias partijas skirtingose Europos Sąjungos šalyse, dalį. Jis taip pat pabrėžė ieškantis galimybių susitikti ir pabendrauti su „Brexit“ šalininku Nigelu Farage‘u.
Naujoji partija jau galvoja kelti savo kandidatų ateinančiuose parlamento rinkimuose, vyksiančiuose 2023 metais. Netgi rimtai svarsto galimybę susirungti ir kovoje dėl vietų Romos taryboje, optimistiškai nusiteikęs J. Paragone. Pirminis planas surinkti daugiau balsų nei buvęs Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi, kurio nauja politinė jėga „Italy Alive“ apklausose surenka apie 4 proc. balsų.
L. Paragone politinė partija bus vienintelė konkrečiam tikslui – šiuo atveju šalies pasitraukimui iš Europos Sąjungos – pasišventusi politinė jėga. O tai, anot visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „YouTrend“ direktoriaus Lorenzo Pregliasco, jam gali padėti pelnyti trečdalio rinkėjų, savo įvardijančių kaip euroskeptikus, palankumą.
Galingiausia Italijos opozicijos jėga prieš imigrantus nukreipta „Lyga“ su Matteo Salvini priešakyje taip pat grasino pasitraukimu iš Europos Sąjungos, tačiau galiausiai šios pozicijos į partijos platformą visgi neįtraukė.
L. Paragone laiko savo tikslų gryninimui neturi – „tai ne pakelis pieno, galiojimo datos nėra“, tačiau, tvirtina ketinantis pasiekti, kad Italija būtų lygiavertė su partneriais Europos Sąjungoje. Politikui taip pat stinga aiškios vizijos, kaip turėtų atrodyti Italijos prekybos santykiai su bloku, paklaustas kol kas gali pasakyti tik tiek, kad Pasaulio prekybos organizacijos gairės gali būti vienas iš realių variantų. Vos tik atsidurs už Europos Sąjungos ribų, Italija galės ieškoti naujų prekybos su Jungtinėmis Valstijomis galimybių, tvirtina politikas.
Jeigu tikėtume J. Paragone vizija, atsisakiusi eurų, Italija neieškotų naujos valiutos, o susigrąžintų senąją – lyras. „Svarbiausia ne tai, kaip ta valiuta vadinasi, o kam ji priklauso“, – sako J. Paragone.
