Sukrečiantis ir, galima sakyti, simbolinis vaizdas, brutalia forma atkartojantis tai, ką pastaruoju metu Vokietijos policijai teko patirti viešojoje erdvėje: moralinį spyrį į nugarą.
Kai policiją šmeižiančius ir įžeidžiančius plakatus neša demonstrantai, pagauti „Black Lives Matter“ protestų ūpo arba tiesiog radę progą išlieti savo anarchistinę neapykatą teisėtvarkos atstovams, yra viena.
Visai kas kita, kai policiją „latentiniu rasizmu“ kaltina ir nepriklausomo jos tyrimo reikalauja valdančiosios koalicijos atstovė, socialdemokratų lyderė Saskia Esken. Kokia netikėta parama arabų klanams, nuolat kaltinantiems policiją rasizmu!
To negana: kaip tik Berlyne, kur įžūliai veikia minėtieji klanai, kur teisėsauga nesusitvarko su Giorlico parką okupavusiais narkotikų prekeivias afrikiečiais, raudonai raudonai žalia valdančioji koalicija prieš dvi savaites priėmė „antidiskriminacinį“ įstatymą. Jį policijos profsąjungos vadina „antipoliciniu“ įstatymu, nes dabar ne skundėjas turės įrodinėti, kad buvo diskriminuojamas, o apskųstasis pareigūnas – kad jis „nediskriminavo“.
Reikia tik įsivaizduoti, ką tai konkrečiai reiškia! „Jei suimtas klano narys apkaltins policininką diksriminacija, policininkui teks įrodinėti, kad yra nekaltas. Nekaltumo prezumpcija galioja, bet ne policininkui,“ – pastebi laikraštis „Bild“.
Policija – tarsi maišas, kurį daužo, kas netingi
Jau kone mėnuo policijos „struktūrinio rasizmo“ vaizdą stengtasi įtvirtinti šalies pagrindinio srauto medijose: spaudoje ir diskusijų laidose policiją puolė ir smerkė, kas tik netingėjo, užmiršdami, kokią naštą teisėsaugos pareigūnai tempia: 2018 metais šalies policininkai sukaupė 22 milijonus viršvalandžių – po 86 viršvalandžius vienam preigūnui.
„Dalis vokiečių visuomenės elgiasi su policija kaip su maišu, kurį gali daužyti, kas netingi“, – apibendrino situaciją iš šalies stebintis šveicarų dienraštis „Neue Züricher Zeitung“. Dalis gyventojų „traktuoja policiją kaip priešininką ir priešą“, – pirmadienį lankydamasis nusiaubtame Štutgarto cente nusiskundė šalies vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (CSU).
Ypač sunki teisėsaugininkų dalia didmiesčiuose, kur jie kasdien susiduria su grubiu smurtu ir panieka.
„Visuomenės brutalėjimas yra didžiulė problema. Stebime dramatišką valstybinių institucijų autoriteto nuosmukį“, – konstatavo Vokietijos policijos profsąjungos DPolG federalinis vadovas Raineris Wendtas.
Reaguodamas į naujausią jaunuolių siautėjimą Štutgarte, profsąjungos tinklaraštyje jis rašė: „Vokiečių politikai savaitėmis užsiima vaiduokliškomis diskusijomis apie tariamą sisteminį policijos rasizmą bei prievartą. Ko tuomet stebėtis, jei smurtautojų grupės jaučiasi padrąsintos šitokiu būdu išsidūkti?“
Visus policininkus – į sąvartyną
Dauguma jau pripažįsta, kad iš Amerikos į Europą persimetusi antirasistinė isterija prisidėjo prie Štutgarto ekscesų. Kampanijos prieš policiją viršūnė buvo kairuoliškame dienraštyje „taz“ paskelbtas rėksmingos autorės Hengameh‘os Yaghoobifarah‘os tekstas, kuriame ji svarsto, ką reikėtų daryti su policininkais, policijos instituciją paleidus, bet kapitalizmui tebeegzistuojant, ir mato jiems tik vieną tinkamą vietą – sąvartyną, esą, ten jie būtų su panašiais į juos atmatomis.
Autorė, beje, ir anksčiau pasižymėjo drastiškais pasakymais, tarkime, rašė apie „sudergtą vokiečių kultūrą“. Dabar, policijos profsąjungoms pagrasinus autorę apskųsti teismui dėl neapykantos kurstymo, „taz“ redakcija ėmė teisintis, esą tai buvusi tik satyra, o gausus užtarėjų pulkas skubėjo ją remti su pareiškimais apie spaudos laisvę.
Tačiau nereikia lakios fantazijos įsivaizuoti, koks triukšmas būtų kilęs, ekstremalios dešinės autoriui pasiūlius į sąvartyną išmesti kokią nors gyventojų grupę ar mažumą. Tuomet nepadėtų jokios satyros iškabos ir jokie argumentai apie spaudos laisvę.
„Tokie žodiniai ekscesai neišvengiamai veda prie veiksmo ekscesų, prie smurto ekscesų, – kaip tik tokių, kokius dabar matėme Štutgarte. To mes negalim toleruoti“, – piktinosi ir vidaus reikalų ministras H. Seehoferis, tačiau, pasidavęs viešam spaudimui, savo grasinimą patraukti H. Yaghoobifarah‘ą teisminėn atsakomybėn ketvirtadienį atšaukė.
Smurto kaleidoskopas
Pasak Štutgarto policijos viršininko Franzo Lutzo, Štutgarto riaušininkai nesidrovėdami skelbė socialiniuose tinkluose savo agresijos prieš policiją vaizdus, inscenizuodami save kaip kovotojus prieš policiją.
Dabar visi gali „pasigrožėti“, kaip realiame veiksme atrodė šūkiai, kuriuos iškėlę laikė solidarumo su „Black Lives Matter“ demonstrantai: „Fuck the police!“ „Fuck the system!“ „All cops are targets“ (lietuviškai: „išprievartauk policiją“, „išprievartauk sistemą“, „visi farai yra taikiniai“).
„Kill All Cops“ – „žudykit visus policininkus“, – ant išplėštų parduotuvių sienų išpurškė Štutgarto riaušininkai, – spaudos konferencijoje informavo F. Lutzas. Riaušių nuostoliai skaičiuojami šešiaženkliais-septynženkliais skaičiais, atakuotos 40 parduotuvių vitrinos, devynios parduotuvės išplėštos, suniokoti keli policijos automobiliai, sužeisti 23 pareigūnai.
Pretekstą minios siautėjimui naktį iš šeštadienio į sekmadienį davė jaunuolio, įtariamo prekyba narkotikais, patikrinimas. Netrukus, tarsi to tik laukę, susibūrė nuo 400 iki 500 „užtarėjų“ ir puolė policiją akmenimis bei lazdomis. Pasiskirstę grupelėmis, jie patraukė prekybos gatve, pakeliui viską niokodami ir plėšdami.
Riaušininkams suvaldyti buvo sukviesti 280 policijos pareigūnų. Numalšinti siautėjančias gaujas pavyko tik paryčiui. Štutgarto policijos vadovas prisipažino nieko panašaus per 46 metus nepatyręs.
Smurtautojai –„vakarėlių publika“?
Drauge jis sakė „jokios politinės motyvacijos“ riaušininkų veiksmuose neįžvelgiąs, pasak jo, Rūmų aikštėje (Schloßplatz) ir prekybos gatvėje šėlo „vakarėlių publika“. Mat, pagrindinėje Štutgarto aikštėje jau kuris metas vakarais ir naktimis renkasi „karantino nualintas“ jaunimėlis.
Nežinojome, jog į „vakarėlius“ einama su balaklavomis, dengiančiomis visą galvą, išskyrus akis, – replikavo komentatoriai, ne be pagrindo įtardami, jog šitaip pervadinant siautėjusias gaujas, mėginama sušvelninti įspūdį.
Net ir pats Badeno Viurtenbergo žemės premjeras, žaliųjų partijos narys Winfriedas Kretschmannas neatlaikė: kalbos apie „vakarėlių publiką“ – „nesąmonė“, – kaip kirviu nukirto jis interviu visuomeniniam transliuotojui „ZDF“. Tai buvę „jauni žmonės su didele kriminaline energija“, „nusistatę prieš valstybę, savo agresiją liejantys ant policijos ir dar tais vaizdais pagyrūniškai besidalinantys socialiniuose tinkluose. Toks yra tų jaunų vyrų elgesys, ir tai turėtų mus labai neraminti.“
Pusė suimtųjų – ne vokiečiai. Pakliuvo ir Latvijos pilietis
Vaizdai iš liūdnai pagarsėjusios Štutgarto nakties daugiau nei neramina, jie sukrečia. Vaizdo įrašuose, kurių policija jau turi 6500, matyti: kol vieni strypais ir kuolais daužo stovinčio policijos automobilio langus, iš grindinio išluptomis trinkelėmis apmėto pro šalį važiuojančius patrulinius automobilius ar agresyviai puola policininkus, kiti pritariamai ploja, kvatoja, džiūgauja.
Girdėti ir šūksniai „fuck the system“, „kekšių vaikai“, „Allahu akbar“. Be to, į akis krinta daug „pietietiškos“ išvaizdos vyrukų. „Kaip matyti, riaušininkų priešakinėse eilėse buvo pirmiausia migrantų kilmės jaunuoliai“, – Vokietijos radijui sakė Badeno Viurtenbergo žemės policijos profsąjungos vadovas Hansas Jürgenas Kirsteinas.
Iš 25 suimtųjų 12 turi Vokietijos pasą, trys iš jų – migrantų kilmės. Kita pusė – ne vokiečiai. Devyni pabėgėliai: iš Irano, Irako, Afganistano, Bosnijos ir Somalijos. Vieni jų turi politinio prieglobsčio statusą ar taip vadinamą papildomą apsaugą, kiti privalėjo šalį palikti, bet buvo toleruojami.
Esama tarp suimtųjų ir išeivių iš ES šalių: Portugalijos, Kroatijos, Lenkijos, vienas netgi iš Latvijos.
Dalis suimtųjų buvo girti (didžiausias nustatytas alkoholio kiekis kraujyje – 2,34 promilės), dalis – tik lengvai apkvaišę arba visai blaivūs.
Sėdim ant parako statinės
„Apie riaušininkų kohortą dabar žinome, kad ji buvo tokia pat marga, kaip multikulti ideologų išsvajotoji respublika, – šmaikštavo Oldenburgo universiteto profesorius Michaelas Sommeras, tyrinėjantis Romos imperijos socialinę ir mentaliteto istoriją. – Akmenų svaidytojų falangoje biologiniai vokiečiai narkomanai stovėjo greta „Allahu akbar“ šaukėjų, o šie – greta tokių, kurie manosi spardantys ne žmones, o „sistemą“; pasiturinčių miestiečių sūneliai plėšė parduotuves išvien su socialiai nuo kurso nukrypusiais, – taip jau nutinka, įsisukus smurto spiralei.“
Multikulti ideologais laikomos žaliųjų partijos atstovai irgi neslėpė, kad Štutgarto riaušių naktis susijusi su nepavykusios integracijos problema. „Ne vien čia, Štutgarte, privalome aiškintis, kaip galėjo nutikti, kad jaunuoliai, ypač migrantų kilmės, iš dalies slysta mums iš kontrolės“, – sakė buvęs žaliųjų partijos lyderis Cemas Özdemiras.
„Tai, kad policijos vykdytas vieno asmens narkotikų patikrinimas gali sukelti šimtų jaunuolių vykdomus plėšimus ir smurto ekscesus, rodo, ant kokios parako statinės sėdim“, – atsibusti ragino Bavarijos ūkio ministras Hubertas Aiwangeris.
Grėsmės metaforų nestigo ir kitų politikų bei policijos atstovų pasisakymuose. Vokietijos policijos profsąjungos GdP vadovas Jörgas Radekas mano, kad dar per anksti „įžiūrėti grėsmingai kylančią ir valstybės linkui besiritančią smurto bangą“, tačiau „pakankamas pagrindas susirūpinti“ yra jau vien visas ribas peržengiantis smurtas prieš policijos pajėgas.
„Privalome apsaugoti tuos, kurie mus gina“
„Kasdien sužeidžiami apie 20 vokiečių policininkų. Ilgai tarnavę policijos pareigūnai praneša apie kasdien patiriamą ir vis augančią baisingą nepagarbą. Policininkai koneveikiami, įžeidinėjami, filmuojami. Kasdienybe tapo grasinimai pareigūnams ir jų šeimos nariams“, – Berlyno dienraštyje „Tagesspiegel“ neseniai rašė psichologas ir terorizmo ekspertas Ahmadas Mansouras.
Vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (CSU) Štutgarto riaušes pavadino „aliarmo signalu teisinei valstybei“ ir reikalavo griežtų bausmių jų dalyviams.
Reakcija neturi išsisemti viešu piktinimusi, kalba čia eina apie „teisinės valstybės patikimumą“, – sakė jis pirmadienį Štutgarte.
H. Seehoferis pažadėjo, „kad justicija nustatytiems nusikaltėliams skirs griežtą bausmę. Nes tik bausdami už tokį smurtavimą, užkirsime kelią panašiems veiksmams ateityje“.
„Privalome apsaugoti tuos, kurie mus gina“, – sakė federalinis vidaus reikalų ministras.
Belieka tikėtis, kad taip ir bus. Kad bus kitaip, nei iki šiol.