Ar tai reiškia, kad netrukus demilitarizuotoje zonoje ims riedės tankai?

Kadaise sutrikdžius komunikacijas toks poelgis būtų savaime reiškęs abejų valstybių karinių veiksmų atnaujinimą, tačiau tokie laikai jau seniai praeityje, o Šiaurės Korėja – ne iš tų valstybių, kurių veiksmus būtų galima taip paprastai prognozuoti, rašo nationalinterest.org.

Absurdo teatre, kaip kad dar vadinama Šiaurės Korėja, Kaesongo ryšių biuro susprogdinimas gali byloti apie šalies viduje verdančią kovą dėl valdžios arba paprasčiausiai reikšti, jog pastatą, kuriam jau verkiant reikėjo renovacijos, Šiaurės Korėjos lyderio sesutė sumanė sunaikinti ne nugriaudama oficialiai tvarka, o smagiai paleisdama jį į orą.

Jeigu būtų gyvas jų tėvas Kim Jong Ilas, sprogimas veikiausiai būtų panaudotas propagandiniam filmui.

Jungtinių Valstijų Indijos ir Ramiojo vandenyno pajėgų vadavietė neketina rizikuoti. Šiuo metu Ramiajame vandenyne patruliuoja visos trys šiuo metu aktyvios lėktuvnešių atakos grupės – dvi vakarinėje, ir viena rytinėje dalyje. Jų dėmesio taikinys labai aiškus, rašo Sidnėjaus universiteto tyrėjas Salvatoras Babone.

Kinijos žiniasklaida dėl tokios tariamos amerikiečių keliamos grėsmės ėmė eiti iš galvos, akcentuodama Kinijos karinių pajėgų priešlaivinių raketų galią, tačiau realybė tokia, kad tos pajėgos ten dislokuotos kaip apsidraudimo sprendimas prieš nestabilumą Šiaurės Korėjoje, o ne noras paerzinti ar kitaip išprovokuoti Kiniją. Honkongo krizės atveju lėktuvnešiai nebūtų labai naudingi. Bet gali būti labai naudingi Šiaurės Korėjos atveju.

Tiesa ta, kad karštligiškoje Šiaurės Korėjoje gali nutikti bet kas – pradedant raketos šūviu virš Japonijos ir baigiant Kim Jong Uno režimo žlugimu.

Kaesongo ryšių biuro susprogdinimas
Foto: AP / Scanpix

Pagrindinė priežastis, kodėl Šiaurės Korėja nutraukė telefono linijas ir sunaikino ryšių biurą, yra ta, kad Pietų Korėja leido pabėgėliams iš Šiaurės Korėjos iš oro virš pasienio teritorijos platinti prieš valdantįjį Pchenjaną režimą nukreiptas skrajutes (taip pat mėtyti butelius vandens ir maišelius ryžių), nors iš tikrųjų Seulas sulaikė daugumą už šią akciją atsakingų asmenų. Ir, kaip ten bebūtų, skrajutės nenukeliaus labai toli, o ir nepasakys pasienyje gyvenantiems žmonėms to, ko jie patys nežino.

Tikrosios sprogimo (ir galimų jo padarinių priežastys) glūdi žymiai giliau nei tos nekaltos skrajutės.

Labiau tikėtinas paaiškinimas tas, kad Šiaurės Korėjoje kažkas vyksta – kažkas, ko stebėtojai iš šono dar nemato. Prisiminkime, kad net tris savaites balandžio ir gegužės mėnesiais Kim Jong Unas buvo kažkur prapuolęs, o ir dabar rodosi labai retai. Jo sesuo Kim Yo Jong staiga gavo žymiai ryškesnį, įtakingesnį ir labiau militaristinį vaidmenį šalies valdymo procese, netgi ėmė savo vardu rengti įsakymus karinėms pajėgoms. Ar jos brolis serga? Ar sesuo netrukus į savo rankas perims šeimos reikalus? Klausimų daugiau negu atsakymų.

Ar naujasis koronavirusas palaužė šalies ekonomiką ir valstybės galimybes išlaikyti didžiulę kariuomenę? Atsakymo nežino niekas, ir lygiai taip pat niekas nežino, kas gali nutikti per galimą valdžios perdavimo procesą. Galbūt jis jau vyksta? Arba ne.

Grįžkime prie tų trijų lėktuvnešių. Akivaizdu, kad amerikiečiai Šiaurės Korėjos tikrai nepuls. Tokie veiksmai – tik Šiaurės Korėjos karybos strategijos planuotojų košmaruose.

Šiaurės Korėja

Tik jeigu provokacijų ir karinių žaidimų nevengiantis Pchenjanas virš Japonijos jūros paleis daugiau sparnuotųjų raketų, išbandys kokią tarpžemyninę balistinę raketą, galinčią pasiekti Havajus ar net dar toliau esantį taikinį, toks užtikrintas amerikiečių karinio laivyno elementų buvimas neabejotinai pagerins Jungtinių Valstijų galimybes sekti, identifikuoti ir, jeigu tik prireiks, sunaikinti bet kokį pavojingą objektą. Viskas labai paprasta: didžiausias laivyno turtas dislokuojamas ten, kur iš jo galima gauti daugiausia naudos, o šiuo metu būtų sudėtinga rasti kitą tokią vietą pasaulyje, kur jie būtų naudingesni nei Vakarų Ramiajame vandenyne.

Trijų lėktuvnešių dislokavimas – labai brangi, tačiau būtina apsidraudimo politika. Šiaurės Korėja yra viena iš nestabiliausių pasaulio valstybių, o kartu su skaidrumo trūkumu tai kone mirtina kombinacija. Kad ir koks bebūtų dabartinis Šiaurės Korėjos branduolinės programos statusas, šalies vidinis nestabilumas neabejotinai kelia dar didesnę grėsmę: juk taip sunku ruoštis nenumatytiems atvejams, kai iš esmės įmanoma viskas ir nežinai, nuo ko pradėti.

Praktiškai nėra abejonių, kad, nepriklausomai nuo to, kokia krizė ištiks Šiaurės Korėjoje, trijų lėktuvnešių šaunamosios galios (ir didelių stebėsenos pajėgumų) neprireiks. Tik jeigu nebus ruošiamasi galimoms krizėms, situacija primins vaikščiojimą aklinoje tamsoje apgraibomis. Belieka tikėtis, kad Šiaurės Korėja dar to nedaro.

Perbėgėliai iš Šiaurės Korėjos paleido balionų su Pchenjaną kritikuojančiomis skrajutėmis

Pabėgėliai vėl leidžia balionus


Pietų Korėjos į Šiaurės Korėją paleista balionų su propagandos prieš Pchenjano režimą skrajutėmis, antradienį paskelbė viena perbėgėlio vadovaujama aktyvistų grupė, kurios žingsnis tikriausiai išprovokuos pasipiktinimą į šiaurę nuo sienos.

Pastarosiomis savaitėmis Pchenjanas paskelbė virtinę tulžingų priekaištų Seului dėl tokių skrajučių, kuriomis, pasak Šiaurės Korėjos, įžeidžiamas jos vadovybės orumas.

Įtampa Korėjos pusiasalyje auga. Šiaurės Korėja neseniai susprogdino ryšių su Pietų Korėja biuro pastatą pasienio mieste Kesonge ir pagrasino didinti savo karinį kontingentą Demilitarizuotojoje zonoje ir šalia jos.

Pasak analitikų, Pchenjanas rengia provokacijas siekdamas priversti Seulą ir Vašingtoną padaryti nuolaidų, kol Šiaurės Korėjos derybos su JAV dėl denuklearizacijos yra paralyžiuotos.

Pietų Korėjos pareigūnai ėmėsi žingsnių blokuoti skrajučių leidimą, bet aktyvistų grupė „Fighters for Free North Korea“ paskelbė vėlai pirmadienį netoli pasienio miesto Padžu paleidusi 20 balionų.

Be pusės milijono skrajučių organizacija taip pat balionais išsiuntė 1 000 USB atmintukų, į kuriuos paprastai įrašomos Pietų Korėjos dramos bei muzika, ir 2 000 vieno dolerio banknotų, kuriais siekiama paskatinti žmones paimti platinamos medžiagos.

"[Propagandos] prieš Šiaurės Korėją skrajutės nuskrido į Šiaurę su pietų vėju“, – sakė minimos organizacijos lyderis, perbėgėlis iš Šiaurės Korėjos Park Sang-hakas, kuris pažadėjo ir toliau leisti balionus su skrajutėmis.

Korėjų santykiai yra jau daugelį mėnesių įšaldyti, pernai Hanojuje vykusiam Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu iširus be jokių rezultatų.

Tą susitikimą sužlugdė nesutarimai, ko turėtų atsisakyti branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja mainais į tarptautinių sankcijų švelninimą.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas iš pradžių tarpininkavo Pchenjano ir Vašingtono dialogui, bet Šiaurės Korėja dabar kaltina jį dėl to, kad jis neįtikino Jungtinių Valstijų sušvelninti sankcijas.

Kaesongo pramonės kompleksas
Foto: AP / Scanpix

Surengė atsakomąją akciją


Šiaurės Korėja rengiasi į Pietų Korėją išsiųsti prieš Seulą nukreiptų skrajučių, šeštadienį paskelbė valstybinė žiniasklaida, pusiasalyje toliau augant įtampai.

Pchenjanas pastaruoju metu ėmėsi griežtai smerkti Seulą dėl prieš šalį išplatintų skrajučių, kurias pietuose įsikūrę pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos reguliariai siuntinėja per sieną – skrajutės įprastai prisegamos prie balionų ar įdedamos į butelius.

Šiaurės Korėja smarkiai padidino dvišalę įtampą, kai susprogdino abiejų Korėjų bendrą ryšių biurą ir pagrasino prie sienos padidinti karių skaičių. Šalis paskelbė, kad ruošia savo pačios skrajučių akciją.

„Įsiutę“ šiaurės korėjiečiai „rengiasi pradėti plataus masto skrajučių platinimą“ Pietų Korėjoje, pranešė naujienų agentūra KCNA.

„Kiekvienas veiksmas turi būti sutinkamas su atitinkama reakcija ir tik tuomet, kai pats tai patiri, gali pajusti, koks didelis tai įžeidimas“, – pranešė agentūra.

Oficialiame laikraštyje „Rodong Simmun“ paskelbtose nuotraukose matėsi, kad ant skrajučių su Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino veidu buvo pridėta cigarečių nuorūkų ir pelenų.

Ant vienos skrajutės, kurioje Moon-Jae-inas geria nežinomą gėrimą, matyti užrašas: „(Jis) suvalgė viską, įskaitant Šiaurės-Pietų Korėjos susitarimą.“

Pchenjanas yra įsiutęs dėl pabėgėlių siunčiamų skrajučių, kritikuojančių Šiaurės Korėjos lyderį dėl žmogaus teisių pažeidimų ir branduolinių užmojų.

Į Pietų Korėjos prezidentą, kuris ilgą laiką buvo linkęs užmegzti ryšius Šiaurės Korėja, šią savaitę nusitaikė Kim Jong Uno įtakinga sesuo Kim Yo Jong, puolusi jį tulžinga žodine ataka.

Seulas šią savaitę į naujausius Pchenjano komentarus ir biuro susprogdinimą atsakė su itin griežta kritika, teigdamas, kad „daugiau nebetoleruos“ šiaurės „nepagrįstų veiksmų ir žodžių“.

Analitikai teigia, kad Šiaurės Korėja galimai bando sukurstyti krizę, kad galėtų padidinti spaudimą Pietų Korėjai.

Abiejų Korėjų santykiai jau keletą mėnesių yra atšalę, Hanojuje įvykus nesėkmingam Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimui.

Susitikime buvo svarstoma, ko Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų palengvinimą.

KCNA žinios apie skrajučių akciją sulaukta praėjus dienai po to, kai iš pareigų atsistatydino susivienijimo reikalų ministras Kim Yeon-chulas. Jis išreiškė viltis, kad jo pasitraukimas „sudarys galimybę padaryti trumpą pauzę“.