Tuo pat metu jis nurodo atlikti reidą Rusijos valdomame banke, kurio buvęs vadovas ketina jam mesti iššūkį per artėjančius rinkimus.
Tokios aplinkybės sukelia V Putinui tikrą galvos skausmą savo „kieme“; A. Lukašenka beveik įsitikinęs, kad rugpjūtį bus perrinktas prezidentu jau šeštai kadencijai, ir grasina atlaisvinti strategiškai svarbius šalies santykius su Rusija.
„Ankstesni santykiai palaipsniui griūva, ir spėjama, kad A. Lukašenka sulaukia padrąsinimų už šalies ribų“, – sakė Glebas Pavlovskis, buvęs Kremliaus patarėjas. Nors A. Lukašenka tampa „nuolatiniu Rusijos dirgikliu“, „Baltarusija yra labai svarbi, ir Maskva tiesiog negali leisti sau ją prarasti“, sakė jis.
Besitvenkianti įtampa rodo, kad nuo tada, kai Rusija atplėšė Krymą nuo Ukrainos ir sukėlė abejonių dėl regioninio saugumo, V. Putinui darosi vis sunkiau išlaikyti santykius net su artimais sąjungininkais. Besiribojanti su Lenkija, Lietuva ir Latvija, – visomis NATO narėmis, – Baltarusija rizikuoja tapti naujausiu V. Putino geopolitinės kovos su Vakarais taikiniu.
A.Lukašenka įpratęs žaisti abiejose tarpusavyje konfrontuojančiose pusėse, taip siekdamas įgyti pakankamai savarankiškumo, kad galėtų išsaugoti savo autoritarinį valdymą šalyje su 9,4 mln. gyventojų. Vis dėlto įtampa šį kartą gali būti didesnė nei įprasta, nes naftos kainų griūtis silpnina Rusijos, kaip sąjungininkės, patrauklumą.
Santykiai su A. Lukašenka prastėja, nes Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės stengiasi įvaryti pleištą tarp Minsko ir Maskvos, ir Baltarusija stumiama į kovą dėl įtakos, sakė vienas Kremliaus pareigūnas.
Baltarusija jau perdirba pirminę 80 tūkst. tonų (586 tūkst. barelių) JAV žaliavinės naftos partiją, birželio pradžioje tanklaiviu atplukdytą į Lietuvos uostą, – tai pirmasis jos naftos pirkinys iš JAV. Šių metų vasarį JAV valstybės sekretorius Micke'as Pompeo susitiko su A. Lukašenka, – tai aukščiausio rango JAV pareigūnas, apsilankęs Baltarusijoje nuo prezidento Billo Clintono vizito 1994 metais, – ir pažadėjo jam, kad Amerika gali šaliai pristatyti „100 proc. jums būtinos naftos konkurencingomis kainomis“.
Tuo metu A. Lukašenka viešai apkaltino Maskvą darant spaudimą jam dėl politinio susijungimo mainais į pigios naftos tiekimą, po to, kai Rusija, kilus ginčui dėl kainų, sumažino žaliavinės naftos tiekimą trimis ketvirtadaliais. M. Pompeo pasakė jam, kad Baltarusija „neturėtų būti verčiama tapti priklausoma nuo bet kurio partnerio, vardan savo klestėjimo ar saugumo.“
Vis dėlto V. Putinas turi stiprių svertų, leidžiančių jam stipriau įtempti vadeles ir neišleisti A. Lukašenkos iš savo kontrolės gniaužtų. Nors naftos tiekimo apimtys buvo 65 proc. mažesnės nei prieš metus, Rusija per pirmuosius tris 2020 metų mėnesius vis dar aprūpino šalį 1,6 mln. tonų naftos; be to,. Baltarusijos ekonomika yra smarkiai priklausoma nuo įrengimų ir maisto produktų eksporto savo didesniajai kaimynei. Maža to, Baltarusija ne kartą kreipėsi į Rusiją dėl paskolų, kurios padėtų šaliai patenkinti finansinius poreikius; abi šalys taip pat rengia bendras karines pratybas.
Reakcija į koronavirusą
A. Lukašenkos reakcija į koronaviruso epidemiją dar labiau suerzino Kremlių. Rusijai uždarius savo sienas ir V. Putinui įvedus visoje šalyje karantiną kovo mėnesį, A. Lukašenka paskelbė, esą „geriau mirti stovint, negu gyventi klūpant“.
Kai spartus užkrato plitimas privertė V. Putiną atidėti gegužės 9-osios karinį paradą, skirtą 75-osioms Sovietų Sąjungos pergalės prieš hitlerinę Vokietiją metinėms, A. Lukašenka surengė atminimo ceremoniją savo šalyje, pareikšdamas, kad kitaip „būtų išduoti tie, kurie žuvo“.
65-erių metų A. Lukašenka nuo pat 1994 metų, kai paėmė valdžios vairą į savo rankas, tvirtai sėdi prezidento poste, užgniauždamas bet kokį pasipriešinimą. Jis kaltina kritikus Rusijoje finansavus protestus, surengtus prieš jį artėjant rugpjūčio 9 d. numatytiems rinkimams, ir užsiminė apie užsienio paramą jo pagrindiniams konkurentams, bankininkui ir populiariajam „YouTube“ tinklaraštininkui.
Neseniaiį jis asmeniškai nurodė valstybės saugumo pareigūnams ištirti Rusijos banko „Gazprombank“ Baltarusijos padalinio veiklą, buvo sulaikyta bent penkiolika žmonių.
Viktoras Babarika vadovavo „Belgazprombank“ dvidešimt metų, kol gegužę atsistatydino, kad mestų iššūkį A. Lukašenkai. Po to, kai banke buvo atlikta krata dėl įtariamo mokesčių vengimo ir pinigų plovimo, jis apkaltino valdžią „pasiryžus naudoti bet kokias priemones, kad būtų užkirstas kelias sąžiningiems rinkimams“.
„Gazprombank“ ir „Gazprom“ pavadino vadovų sulaikymus neteisėtomis pastangomis uzurpuoti valdžią kreditinėje institucijoje ir savo bendrame pareiškime pažadėjo ginti savo teises.
V. Babarika negauna pinigų iš Kremliaus ir veikia nepriklausomai, bet, nusprendęs stoti prieš V. Putiną, savo planus dalyvauti rinkimuose aptarė su Rusijos pareigūnais, teigia du Maskvos šaltiniai, susipažinę su situacija.
V. Babarika, pažadėjęs įgyvendinti laisvosios rinkos reformas siekiant sumažinti šalies priklausomybę nuo išorinės paramos, naujienų agentūrai „Bloomberg“ interviu tvirtino neaptarinėjęs savo kandidatavimo su jokiais Rusijos pareigūnais, pridurdamas, kad pagal Baltarusijos įstatymus bet kokia užsienio parama per rinkimus yra nelegali.
Opozicijos išvaikymas
A.Lukašenkos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga toli gražu nėra paprasti. Tiek JAV, tiek ES sugriežtino sankcijas Baltarusijai po to, kai prezidento saugumo pajėgos sulaikė opozicijos lyderius ir sumušė protestuotojus per 2010 metų prezidento rinkimų laikotarpį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas metams pratęsė JAV sankcijas A. Lukašenkai ir kai kuriems kitiems Baltarusijos pareigūnams. Šios sankcijos pirmą kartą buvo įvestos 2006 metais dėl politinių represijų ir „iš esmės nedemokratiškų“ rinkimų. Vis dėlto JAV ir Baltarusija pernai susitarė keistis ambasadoriais – pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį.
Rusija gali galbūt tikisi panašaus scenarijaus ir šį kartą, nes Baltarusija imasi griežtų priemonių prieš politinius varžovus, taip paliedama deguto suartėjimui su Vakarais, teigia G. Pavlovskis, nuo 2000 iki 2011 metų dirbęs Kremliaus konsultantu.
„Ji negali nuversti A. Lukašenkos, bent jau dabar, – sakė jis. – Bet ieško būdų, kaip apsunkinti jo gyvenimą.
Rusijos kietoji pozicija naftos kainodaros atžvilgiu, kurią ji užsiėmė sausį, dabar atsigręžė prieš ją pačią. Baltarusijos lyderis imasi žingsnių, kaip sumažinti šalies priklausomumą, gręždamasis į kitus tiekėjus, įskaitant Azerbaidžaną ir Saudo Arabiją.
„A. Lukašenka šį naftos kainų karą vertina kaip bausmę ir jis nebenori daugiau būti stumdomas“, – sakė Artiomas Šraibmanas, Minske įsikūrusios politinių konsultacijų įmonės „Sense Analytics“ įsteigėjas. – Baltarusija ir Rusija įžengė į giliausią krizę per pastaruosius dvidešimt penkerius metus.“
