Nors vilčių teikiantys, sparčiai judantys į priekį vakcinų kūrimo projektai vykdomi Kinijoje, Europoje ir Jungtinėse Valstijose, tik didžiausi optimistai tikisi, kad veiksmingas skiepas pasauliui bus pasiūlytas dar šiais metais.
Jeigu, – tokios nuomonės laikosi dauguma ekspertų, – veiksminga vakcina nebus paruošta 2021 metais, mes visi turėsime koegzistuoti su koronavirusu ir kitus metus ar net ilgiau be „stebuklingos kulkos“. O šis kitas krizės etapas gali pareikalauti iš mūsų permodeliuoti savo lūkesčius ir suvokimą bei pakoreguoti elgseną, teigia visuomenės sveikatos profesionalai.
Ekspertų nuomone, sėkmės apibrėžimas neapsiriboja grįžimu į normalų gyvenimo ritmą. Dabar itin svarbu laimėti laiko ir pasitelkti ištvermę bei politikos lankstumą, siekiant pažaboti griaunamąjį plintančios pandemijos potencialą ir taip užkirsti kelią dar milijonui aukų, kol galiausiai bus atrastos medicinos priemonės, užtikrinančios veiksmingą gydymą ir vakcinaciją nuo viruso.
„Žmonės pavargę. Jie klaidingai mano, kad viskas praėjo, – sakė Cameronas Wolfe‘as, infekcinių ligų gydytojas ir medicinos docentas iš Djuko universiteto. – Mums reikia rasti būdų, kaip su tuo gyventi.“
Padėtį apsunkina tai, kad grėsmės skiriasi įvairiuose rajonuose, o ką jau kalbėti apie skirtingas šalis. Daug kas prikalusio nuo vietinių protrūkių masto ir testavimo veiksmingumo, kontaktų atsekimo, socialinio atsiribojimo, ligoninių sistemų ir visuomenės sveikatos sistemų informavimo, neiškreipto politinių atspalvių.
Tokie lyderiai kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, britų premjeras Borisas Johnsonas ar Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras, susidūrė su kritusiais reitingais, iš dalies dėl smarkaus infekcijos paplitimo ir didelio mirštamumo nuo COVID-19, viruso išplatintos ligos.
Daugeliu atvejų žinutės iš aukščiausių valdžios sluoksnių, regis, prieštarauja ekspertų rekomendacijoms arba nustelbia vyriausybinių agentūrų nurodymus. Visa tai kelia sumaištį ir nepasitikėjimą, ir ragina pažvelgti į visuomenės sveikatos institucijų informaciją per šališkumo prizmę.
Ne visos naujienos liūdina. Pirmąjį šių metų pusmetį viso pasaulio vyriausybės griebėsi skubių priemonių, tokių kaip priverstinis verslų uždarymas, „likti namie“ taisyklės ir didelių susibūrimų draudimas. Tokie veiksmai sulėtino infekcijos plitimą, išgelbėjo gyvybių ir suteikė lyderiams laiko sukaupti medicinos įrangos ir priemonių atsargas.
Vis dėlto pažangos pasiekta rimtų padarinių kaina, tokių kaip ekonominis susitraukimas, didėjantis nedarbas ir trilijonų dolerių vertės fiskalinių ir pinigų politikos skatinamosios priemonės. Vyriausybės, atsidūrusios per plauką nuo katastrofos, greičiausiai nebus linkusios dar kartą griebtis didelio masto karantino.
Priešingai, didžiausios ekonomikos ketina toliau atsiverti, net jeigu situacija klostosi nevienodais tempais. Tai, savo ruožtu reiškia didesnį socialinį judėjimą ir daugiau galimybių virusui plisti. Jau dabar mokslininkai, stebintys viruso plitimo tendencijas, mato ženklų, jog ekonomikų atsivėrimas skatina užsikrėtimų atvejų augimą.
„Suprantu, kad jaučiamas poreikis subalansuoti šiuos svarbius ekonominius veiksnius, – sakė Ada Adimora, Šiaurės Karolinos medicinos mokyklos universiteto infekcinių ligų profesorė ir epidemiologė. – Bet atverdami socialinį gyvenimą ir leisdami žmonėms eiti į restoranus – valgant juk kaukės nedėvėsi, – tikrai nepadėsite sukontroliuoti viruso grėsmę.“
Galimybės koegzistuoti su naujuoju virusu, pavadintu SARS-CoV-2, vis labiau priklausys nuo to, kaip žmonės įvertins rizikas ir kokius priims sprendimus.
„Jokia veikla nebus apsaugota nuo koronaviruso rizikų, – sakė Ameshas Adalja, vyresnysis mokslinis bendradarbis iš Baltimorės „Johns Hopkins“ sveikatos priežiūros centro. – Daug kas priklausys nuo to, kokiu mastu žmonės bus linkę rizikuoti.“
Bėda ta, kad virusas plinta tyliai. Tokios šalys kaip Kinija ir Pietų Korėja, pažabojusios pirminius vietinius protrūkius, susidūrė su antriniais židiniais. Pekinas praėjusią savaitę uždarė savo mokyklų sistemą ir apribojo tarptautinius skrydžius po naujo protrūkio, išplitusio į kaimynines provincijas. Vokietijoje, kuriai pavyko išlaikyti daug mažesnį mirštamumą nuo koronaviruso nei kitose didžiosiose Europos ekonomikose, nauji užsikrėtimo atvejai nustatyti skerdykloje ir viename Berlyno gyvenamajame daugiabutyje.
Jungtinėse Valstijose pandemija išplito ir į Saulės juostos valstijas, tokias kaip Florida ir Arizona, po sunkios kovos su ja Niujorke. Lotynų Amerika, kuri pandemijos pradžioje rimto smūgio išvengė, dabar jau jaučia skaudžius jos kirčius.
Brazilija, su tankiai apgyventais miesto centrais ir kaimo vietovėmis bei silpnomis jų sveikatos priežiūros sistemomis, tapo naujuoju epicentru.
Naujų atvejų augimas Kinijoje ir Jungtinėse Valstijose rodo, kas gali nutikti, kai regionai pradeda atsisakyti suvaržymų, teigia Sethas Berkley, „Gavi, the Vaccine Alliance“ vykdomasis direktorius. Pelno nesiekianti organizacija jungiasi prie pasaulinių pastangų paskirstyti vakcinas nuo koronaviruso nešališkai.
„Akivaizdu, kad virusas dar niekur nebaigė savo kelio, – interviu sakė S. Berkley. – Turime nuolankiai įvertinti, kokiu mastu sugebame jį sukontroliuoti. Aišku, jeigu atvertume plačiai vartus ir mėgintume visais frontais sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą, greit įsitikintume, kad virusas toliau plinta.“
Nors viruso plitimas regioniniu mastu čia auga, čia sulėtėja, pasaulyje, kur patvirtinta 9 mln. užsikrėtimo atvejų, jo tempai nuosekliai auga. Gegužės pradžioje naujų patvirtintų atvejų per parą skaičius siekė apie 88 000; dabar jis sudaro 176 000, rodo „John Hopkins“ universiteto surinkti duomenys. Kai kurių ekspertų manymu, mirčių nuo koronaviruso skaičius visame pasaulyje viršys milijoną.
„Galim sulaukti daugiau nei milijono mirčių, – sakė Ericas Topolis, Kalifornijos instituto „Scripps Research Translational Institute“ direktorius. – Nenustebčiau, kad iki 2022 metų pasiektume porą milijonų ar daugiau, žinant, kiek daug yra pažeidžiamų žmonių.“
Rinkimų kampanijų atnaujinimas Jungtinėse Valstijose paskatino Vašingtono universiteto Sveikatos metrikos ir vertinimo institutą padidinti mirčių JAV spalio mėnesio prognozę 18 proc., iki 200 000. Birželio 16 d. duomenimis, COVID-19 nusinešė 117 000 amerikiečių gyvybių.
„Nesu tikras, kaip galima pasiruošti tokio masto ir rimtumo smūgiui, – sakė Carissa Etienne, Visos Amerikos sveikatos organizacijos direktorė. – To beveik neįmanoma suvokti.“
Atokvėpis nuo pandemijos, kurio tikėjosi D. Trumpas ir ekspertai atėjus šiltesniems orams, taip ir neatėjo, ir galbūt niekada neateis, sakė Davidsonas Hameris, Bostono universiteto visuomenės sveikatos mokyklos pasaulinės sveikatos ir medicinos profesorius. Jeigu žmonės – nepagrįstai – jaučiasi saugūs, jie greičiausiai nedėvės kaukių ir nevengs didelių susibūrimų.
„Didelį susirūpinimą kelia ateinantis ruduo, kai atsidarys universitetai ir visi sugrįš į darbus, vidaus patalpose būriuosis daugiau žmonių ir bus vėsesnė oro temperatūra, – sakė D. Hameris. – Idealios sąlygos ligai atsinaujinti.“
Pasak E. Topolio, milžinišką poveikį turi didelis besimptomių infekcijų mastas. „Tai juodžiausia pandemija per šimtą metų, – sakė jis. – 1918 metais nebuvo 30 proc. žmonių, kurie užsikrėtė patys to nežinodami. Toks tylus, slaptas infekcijos plitimas ypač apsunkina situaciją.“
Vaistų gamintojai skuba atrasti veiksmingą gydymą ir vakciną. Praėjusią savaitę Oksfordo universiteto mokslininkai pranešė, kad nebrangus, plačiai vartojamas priešuždegiminis preparatas deksametazonas pagerino sunkių COVID-19 ligonių būklę, – pirmas per keletą pandemijos mėnesių vilčių teikiantis gydymas gelbstint šia liga sergančių pacientų gyvybę.
JAV pareigūnai ir mokslininkai inicijavo paspartintą programą, kuria siekiama iki pirmojo 2021 metų pusmečio sukurti vakciną, galinčią užkirsti kelią COVID-19, bet Baltųjų rūmų patarėjas sveikatos klausimais Anthonis Faucis perspėjo, kad tam gali prireikti daugiau laiko.
Tarp galimų vakcinų variantų minimi preparatai, kuriuos kuria biotechnologijų bendrovė „Moderna Inc.“; kelios kinų programos; ir Oksfordo universiteto ir „.AstraZeneca Plc.“ mokslininkų grupė, planuojanti pristatyti vakciną jau rugsėjį.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) viliasi, kad iki kitų metų pabaigos bus prieinama apie 2 mlrd. dozių veiksmingos vakcinos, per spaudos konferenciją praėjusią savaitę kalbėjo vyriausioji mokslininkė Soumya Swaminathan. Bet tokio kiekio pakaktų mažiau nei trečdaliui pasaulio gyventojų.
Galimos būsimos vakcinos, kurių iš tiesų atsiranda rinkoje, gali nesuteikti ilgalaikio imuniteto. Jeigu SARS-CoV-2 yra toks pat kaip kiti koronavirusai, įskaitant ir tuos, kurie sukelia paprastą persišaldymą, žmonėms gali prireikti kasmetinio vakcinavimo norint apsisaugoti nuo nežymių viruso pokyčių, neseniai interviu kalbėjo A. Faucis.
Neturėdamos tinkamos vakcinos, šalys daro visa, kas įmanoma, kad galėtų suvaldyti virusą, pasitelkdamos kontaktų atsekimą ir tikslinius karantinus. Testavimas yra labai svarbus, bet daugelio šalių testavimo pajėgumai vis dar yra nepakankami, kad būtų galima identifikuoti protrūkius, kol jie yra nežymūs, sakė Davidas Heymannas, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos (LSHTM) profesorius, vadovaujantis PSO atsakui į sunkų ūminį respiracinį sindromą (SŪRS) 2003 metais.
„Tai bandymų ir mokymosi iš klaidų laikotarpis, bet jeigu išmanysite epidemiologiją ir žinosite vietą, kur virusas plinta, sugebėsite parengti geriau pritaikytą atsaką“, – sakė jis.
Pandemijai persiritus į vasarą, tai tampa ypač akivaizdu. Virusas „neišnyks“, jei nebus sukurta vakcina.
„Tai ne tas užkratas, kuris galėtų būti suvaldytas ar išnyktų, – sakė A. Adalija iš „Johns Hopkins“ universiteto. – Jis plinta tarp žmonių pernelyg sparčiai. Jam to tik ir tereikia.“
