Daugiau nei 130 atvejų protrūkis mieste, kuriame įsikūrusi komunistų partijos valdžia, kelia rizikų vyriausybės skelbiamam naratyvui, esą jis suvaldė epidemiją geriau nei daugelis Vakarų valstybių.
Jeigu protrūkis peraugtų į antrąją bangą, atsirandančiam ekonominiam atsigavimui iškiltų grėsmė. Dar labiau rizikuoja pats Xi Jinpingas, kuris laidavo už deramą Kinijos atsaką ir siekė įsitvirtinti kaip pasaulinis lyderis šioje krizėje, – daugelio šalių nusivylimui, nuo JAV iki Australijos.
Šiuo metu Xi Jinpingui tenka susidurti ir su išoriniais iššūkiais. Jis laviruoja sudėtingų santykių su JAV prezidentu koridoriais.
Pastarasis pačiame rinkiminės kampanijos įkarštyje dažniai pliekia Kiniją visais įmanomais klausimais, nuo prekybos ir COVID-19 iki augančios Pekino įtakos Honkongui. D. Trumpas taip pat pasirašė įstatymus, kuriais remiantis būtų reikalaujama taikyti JAV sankcijas tiems kinų pareigūnams, kurie yra atsakingi už uigūrų ir kitų musulmonų mažumų grupių sulaikymą.
O dabar Kinija įsivėlė į pavojingą konfliktą su kaimynine Indija, kai atokioje, ginčytinoje Himalaujų pasienio teritorijoje per karių susirėmimus žuvo 20 Indijos karių ir grupė kinų karių, – jų skaičius nepatikslintas.
Pastaraisiais metais Xi Jinpingas faktiškai užsitikrino „visų reikalų pirmininko“ statusą; tokia pozicija pavojinga, nes „jam siekiant asmeniškai išspręsti sudėtingas problemas, šios gali įgauti dar rimtesnį mastą. Kartu tai reiškia, kad bet kokios jo klaidos ir neteisingi žingsniai bus vertinami kaip tik jo paties.
„Visa tai kelia iššūkių Xi Jinpingui, nes jam tenka atsargiai laviruoti tarp tokių išbandymų kaip vidaus ekonominis sulėtėjimas ir išorinis Vakarų spaudimas bei izoliavimas, – sakė Chenas Daoyinas, politikos apžvalgininkas ir buvęs Šanchajaus universiteto politikos mokslų ir teisės profesorius. – Jeigu Kinija įrodytų, kad jos modelis ir vėl sėkmingas, ji surinktų daugiau taškų tiek pasaulio mastu, tiek šalies viduje.“
Xi Jinpingas būtent to tikėjosi vasarį, kai per patį Kiniojs epidemijos piką jo retai viešinamos kalbos partijos lygmenyje parodė, kad jis asmeniškai vadovauja vyriausybės atsakui į pandemiją, įskaitant ir sprendimą paskelbti apie 60 mln. žmonių karantiną Hubėjaus provincijoje, sumokant už tai didžiulę ekonominę ir socialinę kainą.
Po kelių mėnesių atrodė, kad Xi Jinpingo taktika pasiteisino. Naujų atvejų sumažėjo, pareigūnams įvedus griežtą karantiną, stebėjimo ir testavimo priemones. Visuomenės nepasitenkinimas dėl vietos pareigūnų pradinės reakcijos peraugo į nacionalistinį pasididžiavimą, nes kitoms pasaulio valstybėms sunkiai sekėsi pažaboti protrūkius savo šalyse.
Nauja užsikrėtimų banga Pekine gali niekais paversti tokią sėkmę. Infekcijos, kurių židinys užfiksuotas didžiausiame sostinės didmeninės prekybos turguje, išplito jau mažiausiai į keturias kitas provincijas. Anot Gao Fu, Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovo, panašu, kad virusas, nustatytas praėjusią savaitę, plito jau kokį mėnesį.
Labiau kontroliuojamas
Vis dėlto Pekinas kol kas susilaiko nuo karantino miesto mastu, kokį Kinija įvedė siekdama pažaboti COVID-19 Uhane ir šiaurės rytų regione, taip minimizuodama trikdžius svarbiausiame šalies mieste.
Pareigūnai veikiau dėmesį telkia aktyviai kontaktų atsekimo kampanijai, skirtai nustatyti ir izoliuoti asmenis, turėjusius kontaktus su turgumi.
Be to, dabar jie turi daugiau tinkamos infrastruktūros, įskaitant ir galimybes atlikti per 90 000 testų per dieną ir „sveikatos kodo“ sistemą, veikiančią per gyventojų mobiliuosius telefonus ir rodančią, ar asmeniui kyla pavojus užsikrėsti.
„Mūsų manymu, antroji banga yra labiau kontroliuojama nei pirmoji, – sako Robina Xingas, „Morgan Stanley Asia“ vyriausiasis ekonomistas. – Aktyvesnis stebėjimas ir efektyvesnis testavimas leis apsiriboti atrankiniu, ne masiniu karantinu, – karantinu, kuris leistų atnaujinti ekonominį aktyvumą daugelyje Kinijos regionų ir kartu kontroliuoti sveikatos apsaugos sistemai kylančius iššūkius.“
Bet siekis išvengti ekonominių sunkumų nėra vienintelis Xi Jinpingo rūpestis. Šių metų vasarį jis perspėjo vyriausybės ir partijos pareigūnus, kad jie „negailėtų jėgų“ pastangoms suvaldyti židinį Pekino Vakarų rajone, kur įsikūrusi centrinė partijos vadovybė ir vyriausybinis kompleksas „Zhongnanhai“.
„Sostinės saugumas ir stabilumas tiesiogiai susijęs su bendresne partijos bei šalies perspektyva“, – sakė jis.
Cai Qi, Pekino partijos vadovas ir artimas Xi Jinpingo sąjungininkas, antradienį pažadėjo „ryžtingai susikauti su virusu“. Jis paragino darbuotojus „imtis griežtų atsargumo priemonių, išlaikyti socialinį stabilumą ir užtikrinti, kad nepasikartotų jokių rimtų incidentų“, kaip skelbia oficiali naujienų agentūra „Xinhua News Agency“.
Pekinas nuo tada nusprendė uždaryti mokyklas, atnaujinti griežtus reikalavimus gyvenamųjų namų kompleksuose ir apriboti išvykstamųjų traukinių ir lėktuvų judėjimą. Trečiadienį vietos pareigūnai perspėjo, kad artimiausiomis dienomis gali būti užfiksuota daugiau atvejų.
Pekino protrūkio šaltinis lieka neaiškus, nors Kinijos pareigūnai mano, kad virusas atkeliavo iš Europos. Lašiša Kinijoje boikotuojama nuo tada, kai protrūkis buvo susietas su tiekėjo, parduodančio importuotas jūros gėrybes, pjaustymo lenta, ant kurios rasta viruso; šalies valdžia testuoja kai kuriuos importuotus maisto produktus, prieš leisdama jais prekiauti šalyje. Mokslininkai tvirtina, kad nėra įrodymų, jog patogenas gali būti perduodamas per maistą.
Virusais Pekine siautėja tuo metu, kai Xi Jinpingas sulaukia aršios kritikos iš kitų valstybių, nors ir bando puikuotis Kinijos požiūrio pranašumais. Trečiadienį Kinija ir Indija sutiko sušvelninti savo ginčą, net jei abi kaltino viena kitą inicijavus pasienio konfliktą, o vietos žiniasklaida kurstė nacionalistines aistras.
„Tai tas kartas, kai atrodo, kad Pekinas norėtų stabilizuoti savo periferijas, sušvelninti konfrontaciją ir susitelkti ties svarbesnėmis problemomis“, tokiomis kaip ekonomika ir nedarbas, „Bloomberg Television“ sakė Danielis Russelas, buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno klausimais.
„Ir vis dėto pasienis su Indija nėra vienintelė vieta, kur Kinija mosikuoja kumščiais“, – sakė jis.
COVID-19 atvejų skaičius greičiausiai ir toliau augs, Kinijai pradėjus seriją aukšto lygio tarptautinių susitikimų, skirtų pagerinti jos kovos su virusu istoriją.
Trečiadienį Xi Jinpingas surengė viršūnių susitikimą su Afrikos šalimis koranviruso pažabojimo tema, o ketvirtadienį – aukšto lygio „Vienos juostos, vieno kelio“ vaizdo konferenciją. Virtualus Kinijos – Europos Sąjungos pareigūnų susitikimas numatytas kitą savaitę.
Pasak politikos apžvalgininko Cheno Daoyino, pandemija „iš esmės pakeitė“ Kinijos santykius su Vakarais.
„Kinijai iškilo tokie pavojai kaip pasaulinio tiekimo grandinių suardymas, naujo Šaltojo karo su Vakarais tikimybė ir jos autoritarinio valdymo susikirtimas su laisvojo pasaulio ideologija, – sakė jis. – Kaip Kinija išlaviruos šioje kebeknėje – klausimas, į kurį turi atsakyti Xi Jinpingas.“
