Praėjusį mėnesį Sibire užfiksuota oro temperatūra buvo net 10 laipsnių aukštesnė nei vidutiniška. Taigi, šių metų gegužė ištisame Rusijos regione buvo pati šilčiausia nuo pat temperatūros registravimo pradžios 1979 metais. Informacija apie tai buvo gauta per „Copernicus“ klimato kaitos paslaugą (C3S) – Europos Komisijos kontroliuojamą programą. Remiantis C3S išvadomis, praėjęs mėnuo buvo šilčiausia kada nors stebėta gegužė ne tiktai Sibire, bet ir visame pasaulyje, rašoma CNN portale.

Pasak klimatologo Martino Stendelio, praeitą mėnesį šiaurės vakarų Sibire užfiksuotas temperatūros nuokrypis būtų įmanomas tik kartą per 100 tūkst. metų. Deja, dėl klimato kaitos šis dėsningumas galėjo pasikeisti.

Beje, šiltesniu, nei įprasta, laikotarpiu Sibire derėtų laikyti ne tiktai gegužę: visą žiemą ir pavasarį pažeminio oro sluoksnio temperatūra šiame regione buvo aukštesnė nei vidutiniška. Nuo sausio ši tendencija ypač išryškėjo.

„Neabejojame, kad tai – nerimą keliantis ženklas“, – sakė prie C3S programos besidarbuojanti vyr. specialistė Freja Vamborg.

Apie dideles oro temperatūros permainas Sibire, pastebimas lyginant kasmet registruojamus duomenis, tenka kalbėti gana dažnai. Ankstesniais metais buvo nustatyta net ir tokių temperatūros nuokrypių, kurie pranoksta per pastarąjį pusmetį užfiksuotus rodiklius. Vis dėlto tiek mėnesių iš eilės užsitęsęs šiltesnio nei vidutiniškai oro laikotarpis, anot C3S specialistų, – ypač neįprastas reiškinys.

Nors klimato atšilimas – visą pasaulį apimantis procesas, tolygumas jam nebūdingas.

Pavyzdžiui, vakarinį Sibiro regioną tenka išskirti kaip tokį, kuriam labiau būdingos atšilimo tendencijos ir temperatūros pokyčiai.

Vykstant visuotiniam atšilimui, oro temperatūra Arkties regione, pasak mokslininkų, kyla vidutiniškai dukart greičiau nei kitose planetos vietose.

Šiemet Rusijos hidrometeorologijos centas informavo, kad praėjusi žiema buvo pati šilčiausia per visą 140 metų meteorologinių stebėjimų istoriją.

Sibiras

Aukštesnės temperatūros efektas


Neigiami aukštesnės temperatūros padariniai ima ryškėti jau dabar.

Kiek anksčiau šį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė nepaprastąją padėtį Sibiro mieste Norilske, kai iš elektrinės į netoliese tekančią upę buvo išpilta 20 tūkst. tonų kuro.

Minėtą elektrinę kontroliuojančios bendrovės „Nornickel“ atstovai nurodė, esą saugyklos rezervuaro pamatai veikiausiai ėmė smegti dėl to, kad tirpsta amžinojo įšalo sluoksnis, o tai, savo ruožtu, rodo, kokią grėsmę šylantis klimatas kelia Arkties regiono infrastruktūrai ir ekosistemai, akcentavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Dabar galima daryti prielaidą, kad dėl neįprastai šiltos vasaros, apie ką liudija ankstesniais metasi užregistruota temperatūra, galėjo atsileisti amžinojo įšalo sluoksnis, todėl pasmigo platformos atramos“, – remiantis TASS perduota informacija, sakė „Nornickel“ vykdomasis direktorius Sergejus Djačenko.

Sergejus Verchovecas, WWF Rusijos skyriaus Arkties projektų koordinatorius, nurodė, kad minėto incidento pasekmės – tiesiog katastrofiškos.

„Pasekmes matysime dar ne vienus metus, – sakė S. Verchovecas. – Kalbu apie gaištančias žuvis, užterštas paukščių plunksnas ir apsinuodijusius gyvūnus.“

Pernai Arkties regioną nusiaubė beprecedentinio masto gaisrai. Į atmosferą išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikia skaičiuoti megatonomis, ir tai – oficialūs Rusijos vertinimai.