Trečiadienį ryte savivaldybės krizių grupė priėmė sprendimą uždaryti daugelį vietų, kuriose teikiamos ne pirmos būtinybės paslaugos, – sporto sales, plaukimo baseiną, biblioteką ir muziejus. Nuspręsta uždrausi ir kultūrinius renginius, rašoma portale thebarentsobserver.com.
Regione veikiančios viešojo transporto įmonės buvo paprašyta atšaukti autobusų reisus į Jelivarę ir iš jos.
Manoma, kad per vėliau įvyksiantį krizių grupės susirinkimą bus nutarta imtis ir daugiau neatidėliotinų priemonių.
„Jelivarėje šiuo metu – didžiausias infekuotųjų skaičius“, – Švedijos televizijai nurodė krizių grupės atstovas Stefanas Nieminenas.
Skelbiama, kad dabartinė situacija miestelyje yra lygiai tokia pat bloga, kaip buvo Stokholme pačiu blogiausiu momentu.
Akivaizdūs koronavirusinės infekcijos protrūkiai nustatyti vietiniuose senelių namuose ir tarp kalnakasybos įmonės LKAB darbuotojų.
Norbotene dirbanti regiono valdžia informavo apie 55 naujų, po vakarykštės dienos užregistruotų užsikrėtimo atvejų. Bendras infekuotųjų skaičius visoje apygardoje dabar jau siekia 800.
Nuo protrūkio pradžios koronavirusas Norbotene pareikalavo 63 asmenų gyvybių.
Švedijos vykdyta koronaviruso užkardymo strategija gerokai skyrėsi nuo kitų Skandinavijos šalių priimtų sprendimų. Švedija yra vienintelė ES valstybė narė, nepaskelbusi visuotinio karantino pačioje protrūkio pradžioje.
Remiantis AFP duomenų baze, Švedijos fiksuojamas mirtingumas (499 atvejai milijonui gyventojų) yra daug aukštesnis nei Norvegijoje (45), Danijoje (103) ar Suomijoje (59).
Vis tik Švedijos rodiklis yra žemesnis nei Jungtinės Karalystės (618 atvejų milijonui gyventojų), Italijos (569) ar Ispanijos (580).
Už sveikatos apsaugą atsakingi pareigūnai pataria žmonėms vengti viešųjų renginių, laikytis saugaus atstumo, o pasireiškus kokiems nors simptomams, neiti iš namų. Birželio 17 dieną Stokholme veikianti Visuomenės sveikatos agentūra pranešė apie dar 102 mirtis nuo COVID-19, taigi, bendras mirčių nuo šios ligos skaičius jau peržengė 5 tūkst. ribą.
53 323 asmenų testų dėl COVID-19 rezultatai – teigiami.
Gydytojas Andersas Nystedtas, paprašytas įvardyti vietinio protrūkio šaltinį, paminėjo bendrovės LKAB eksploatuojamas Malmbergeto kasyklas.
„Liepsna įsiplieskė kasyklose. Dėl to nekyla jokių abejonių“, – per interviu naujienų laidai „SVT Norrbotten“ sakė A. Nystedtas.
LKAB komunikacijos skyriaus vadovas Fredrikas Bjorkwnwallas perspėjo, kad verčiant visą kaltę vienai įmonei reikia būti atsargiems.
Jis atkreipė dėmesį į kitą gerai žinomą faktą: kad ankstyvuoju etapu virusas žaibiškai išplito senelių namuose.
Kritikai kaltina griežto karantino neįvedusią Švedijos valdžią rizikuojant piliečių gyvybėmis. Tačiau šalies Visuomenės sveikatos apsaugos agentūra tvirtina, kad jos požiūris yra tvarus ilguoju laikotarpiu.
Institucija nesutiko imtis drastiškų trumpalaikių priemonių, laikydama jas pernelyg mažai veiksmingomis, kad būtų galima pateisinti jų poveikį visuomenei.
Šioje Skandinavijos valstybėje nebuvo uždarytos mokyklos jaunesniems nei 16 metų vaikams, taip pat veikė kavinės, barai, restoranai ir kitos įmonės, nors žmonės buvo raginami laikytis fizinio atstumo ir higienos normų.
Antradienį kalbėdamas spaudos konferencijoje vyriausybei dirbantis epidemiologas Andersas Tegnellis pabrėžė, kad nors suvestiniai skaičiai auga, naujų mirties atvejų mažėja, taip pat daug mažiau žmonių gydomi intensyviosios terapijos skyriuose, palyginti su balandį fiksuotais skaičiais.
Dėl Švedijos sprendimo eiti savo keliu nukentėjo jos tarptautinė reputacija.
Daugeliui Europos valstybių pirmadienį vėl atvėrus savo sienas, mažiausiai septynios šalys, įskaitant kaimynines Daniją, Norvegiją ir Suomiją, nusprendė neįsileisti švedų, o dar penkios reikalauja, kad jie atvykę laikytųsi saviizoliacijos.