Šiandien jo kandidatūrai rinkimuose paremti jau surinkta daugiau nei 400 tūkst. parašų. Visai neseniai dabartinis šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka konkurentui metė naują kaltinimų porciją, savo žodžius sustiprinamas „Belgazprombank“ aukščiausių vadovų sulaikymu.
Ketvirtadienį paskelbta, kad V. Babarika ir jo sūnus Eduardas sulaikyti ir pristatyti į Finansinių tyrimų departamentą.
Politiko komanda anonsuoja penktadienį vakare planuojamą transliaciją, kuri, kaip žadama, vyks nepriklausomai nuo to, ar jame galės dalyvauti pats potencialus kandidatas Baltarusijos prezidento rinkimuose, skelbia naviny.by.
„Šiandien ryte Eduardas ir Viktoras vyko priduoti dar vienos porcijos surinktų parašų. Šiuo metu su jais negalime susisiekti, telefonai išjungti. Finansinių tyrimų departamentas durų neatidaro, komentarų neduoda“, – teigia galimo kandidato į prezidentus atstovai.
„Bet kokiu atveju šį penktadienį 19 val. kviečiame žiūrėti mūsų kassavaitinę transliaciją. Ilgai ruošėmės ir paskelbsime svarbų pranešimą dėl mūsų tolimesnių veiksmų nepriklausomai nuo to, ar Viktoras ir Eduardas bus kartu“, – skelbia atstovai politiko paskyroje.
V. Babariko komanda teigia, kad jau surinkta 425 tūkst. jo kandidatūrą palaikančių asmenų parašų.
Delfi publikuoja V. Babariko interviu, kuris darytas birželio 12 dieną.
– Viktorai Dmitrijevičiau, birželio 12 dieną paaiškėjo, kad sulaikytas jūsų iniciatyvinės grupės Mogiliovo apskrityje koordinatorius, prieš tai atliktos kratos „Belgazprombank“. Sakykite, ar, nusprendęs kelti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, buvote pasirengęs tokiam spaudimui?
– Laba diena. Sakyčiau, kad taip. Svarstėme variantą, kad bus naudojami jėgos metodai. Bet, jeigu atvirai, manėme, kad bus kitaip. Galvojome, kad iš pradžių imsis kažkokių priemonių prieš mane, mano štabo lyderius, o tada, jeigu to pasirodys per maža, jau plėsis į didesnį ratą žmonių.
Pasirodo, viskas atvirkščiai. Pradėjo paniškai rinkti visus, ką tik į manoma, visus variantus, kad tik, kiek aš suprantu, rastų prieš mane bent kokios kompromituojančios medžiagos. Jeigu tokios būtų, būtų labai paprasta mane sunaikinti. Dabar desperatiškai ieško visomis įmanomomis kryptimis. Labiausiai netikėta tai, kad palietė net ir mano draugus, pačius artimiausius draugus, kurie su šia situacija neturi absoliučiai nieko bendro.
Tie sulaikymai, mano manymu, liudija du svarbius dalykus.
Pirmiausia tai dabartinės valdžios juntama permainų baimė.
Antras dalykas tas, kad jokių tiesioginių kabliukų mano adresu nėra. O jų bando rasti. Tik įsivaizduokite situaciją: šalyje yra bankas, kuriam vadovavau 20 metų, jį daug kartų tikrino, tai vienas iš geriausių bankų. Viskas buvo ramu, taiku, jokių problemų. Ir staiga iššovė. Pasirodo, egzistavo ištisa imperija. Kur jie buvo anksčiau? Kaip praleido pro akis, kaip nepastebėjo tokios didžiulės pabaisos?
Taigi, trumpiau tariant, dabar jie kuria tą pabaisą.
Susidaro toks įspūdis, kad dabartinė mano situacija atvirkštinis COVID-19 variantas. Virusas, esą, labai menkas, plika akimi nematomas, todėl galėjo daryti viską, ką panorėję. O dabar visai kitokia situacija.
Dabar mes sukursime didžiulę pabaisą, užvaldysiančią ne tik visą šalį, bet ir jos kaimynes, kiek suprantu. Atrodo, kad ji buvo ilgai stebima, bet niekas nesiėmė jokių priemonių, o veikti kažkodėl pradėjo būtent dabar.
Štai tokiam scenarijui mes tikrai nebuvome pasirengę. Bet labai greitai persiorientavome. Šiandien jau žinome, ką reikia daryti, kad galėtume tęsti savo veiklą, tęsti kovą, kad gautume registraciją ir galėtume rugpjūčio 9 dieną dalyvauti prezidento rinkimuose.
– Mūsų europarlamentaras Petras Auštrevičius, labai dažnai pasisakantis Baltarusijos klausimais, prabilo apie iniciatyvą pritaikyti sankcijų Baltarusijos valdžios pareigūnams. Konkrečiai dėl aktyvistų sulaikymų ir visko, kas šiuo metu vyksta Baltarusijoje. Kaip manote, ar tokia iniciatyva, tokie Europos struktūrų pareiškimai, jums gali išeiti į naudą?
– Manau, kad bet kokios iniciatyvos, palaikančios demokratinius procesus ir baltarusių pasirinkimus, be jokios abejonės, bus į naudą. Galvojome, kaip čia atkreipus tarptautinės bendruomenės dėmesį į šią situaciją. Plačiąja prasme. Nebūtinai vien Europos Sąjungos. Visos pasaulio bendruomenės. Todėl, kad šiuo metu yra toks jausmas, kad teisę kalbėti visos tautos vardu yra uzurpavusi nedidelė grupelė žmonių. Ir baisiausia, kad kol kas kalbame dar net ne apie rinkimus.
Ir jau šiame etape grasina krauju, šaudymais – tokie žodžiai nuskambėjo iš šalies prezidento lūpų – kad mes šaudysime, primena visiems apie tūkstančius nužudytų... O dabar šis konfliktas – bandymas nubausti visus iš eilės, įskaitant iniciatyvius žmones, tuos, kurie pademonstravo paprasčiausią pilietinę poziciją.
Žinoma, mums reikalinga bet kokia pagalba ir palaikymas. Norime viešumo, norime, kad mūsų štabe būtų kuo įmanoma daugiau stebėtojų. Kad bylos, kurios dabar inicijuojamos, neišeitų iš už įstatymų ribų. O ne kurpiamos paskubomis. Nežinau, kas mūsų laukia, nežinau, kokį spaudimą dabar patiria sulaikyti asmenys.
Neatmesčiau bet kokių metodų, kurių jie gali imtis, kad tik tie žmonės pasmerktų save ir artimus žmones. Mano nuomone, galima laukti bet kokių veiksmų.
Vienintelis dalykas, kurį visada skatinome – mes už taikią įvykių eigą ir pagarbą įstatymams.
Labai prašome visų, kurie priversti visame tame dalyvauti, prisiminti, kad rugpjūčio 9 dieną, o gal ir ne rugpjūčio 9 dieną, sustabdyti šalies žmonių jau nebebus įmanoma. Tos Baltarusijos, kokia buvo anksčiau, jau nebėra. Ji jau kitokia. Ir štai ta kitokia Baltarusija – tikroji – labai baugina valdžią. Manau, kad valdžia – juk ne vienas ar du žmonės. Tai žmonės. Ir jie taip pat turi suprasti, kad įstatymas aukščiau visko.
Todėl, jeigu mums kas nors šioje srityje padės – padės sustabdyti ar atsisakyti nepagrįstų veiksmų – mes pasirengę tą pagalbą priimti, kad ir kokiu pavidalu ji būtų.
– Tradicinis klausimas visiems pretendentams į Baltarusijos prezidento postą, nes tai viena iš plačiausiai Lietuvoje aptarinėjamų temų. Kaip jūs vertinate branduolinės jėgainės projektą Astrave? Kaip jūs, būdamas prezidentu, spręstumėte nesutarimus, temdančius Baltarusijos ir Lietuvos santykius?
– Mano nuomone, reikia labai aiškiai suprasti, kad sprendimai, priimti dėl šios branduolinės jėgainės, jos statybų, saugumo priemonių laikymosi, kelia klausimų ir nesutarimų, nuomonės išsiskiria. O dar dabartinė situacija su rinkimais. Vis tai kalba apie tai, jog yra didžiulė rizika, turint omenyje, kad branduolinė jėgainė, kelianti realų pavojų žmonėms, atsidūrusi rankose žmonių, nesibodinčių ir ne visai adekvačių veiksmų.
Manau, kad į valdžią ateisiantys nauji žmonės privalo surengti tarptautinį forumą, padėsiantį priimti visiems priimtiną sprendimą. Būtent tarptautinį. Jame turėtų dalyvauti ne tik Baltarusijos ir Rusijos, bet ir kitų suinteresuotų ir rizikos zonoje esančių šalių atstovai. Jeigu Baltarusiją paliktume akis į akį su šia situacija, lieka labai mažai galimų situacijos variantų.
Arba turime atiduoti 10 mlrd. dolerių ar kiek paskolų. O tų pinigų juk nėra iš kur paimti. Arba tiesiog paleisti tą branduolinę jėgainę tam, kad iš jos gautume bent šiokios tokios ekonominės naudos.
Šiuo metu teisingo atsakymo neturiu. Nemanau, kad kas nors jį turi. Tiesiog žinau, kad šio atsakymo Baltarusija turėtų ieškoti kartu su tarptautiniais ekspertais. Galima aptarinėti situaciją, ją vertinti, pasirūpinti, kad jėgainė būtų saugi visiems. Arba tartis dėl uždarymo sąlygų, tokių, kurios būtų priimtinos visiems, yra daug skolų restruktūrizavimo variantų.
Lietuva turi Ignalinos atominės elektrinės uždarymo patirties. Man atrodo, kad kartu priimtas sprendimas – teisingesnis ir optimalesnis.
– O kaip, jūsų nuomone, Baltarusija turėtų megzti tarptautinius santykius? Kas dabartiniame status quo jums atrodo netinkama, ką reikėtų taisyti santykiuose tiek su pasauliu, tiek su Europos Sąjunga, tiek su Lietuva?
– Pirmas dalykas, kas man nelabai patinka, ir kas tapo viena iš pagrindinių priežasčių, padėjusių apsispręsti dalyvauti prezidento rinkimuose, yra tas, kad kol kas Baltarusijai niekaip nepavyksta sukurti savos nepriklausomos ekonomikos. Noriu pasakyti, jog kažkodėl viskas dėliojasi taip, jog visos mūsų sąjungos kažkokios įtartinai priklausomos.
Toks įspūdis, kad, kad ir kur mes patektumėme, visur tas 31-asis žemėlapis (kalbama apie integracijos su Rusija derybas), o tai neišvengiamas suvereniteto praradimas.
O aš manau, kad bet kokia sąjunga privalo prisidėti prie valstybės kaip tokios išsaugojimo ir jos klestėjimo. Jeigu jau rinktis vieną ar kitą sąjungą, tai labai geras pavyzdys – Europos Sąjunga. Ji taip pat patinka toli gražu ne visiems, tačiau užtikrina vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms kažkokios suvereniteto dalies atsisakymui.
Todėl aš asmeniškai pasisakau už bet kokią sąjungą, kuri pirmiausia neimplikuoja Baltarusijos suvereniteto atsisakymo. Antras svarbus dalykas tas, kad nestumia Baltarusijos į priklausomos šalies poziciją. Sąjungos privalo būti kuo įmanoma labiau diversifikuotos.
Trečias svarbus dalykas – itin svarbus – tas, kad ta Sąjunga iš tikrųjų turi būti realiai ekonomine prasme naudinga Baltarusijai.
Mes puikiai suprantame, kad pasaulis darosi vis globalesnis. Žinome ir suprantame, kad Baltarusija – Europos dalis. Dabartinė politika deklaruojama kaip daugiavektorinė, nors iš tikrųjų viskas į vienus vartus.
– Baltarusija tai Europos dalis, sakote jūs. Bet štai turite kaimynę Rusiją. Kaip Baltarusijai laviruoti tarp Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos, atsižvelgiant į tai, kad dauguma klausimų jų nuomonės radikaliai išsiskiria? Į ką orientuotis Baltarusijai, jeigu kalbėtume apie pasirinkimą?
– Patikslinkime, tai svarbu. Geografiškai Europa – kaip tai įsivaizduojate jūs, ir ką tai reiškia man. Pavyzdžiui, man Europa žemėlapyje – iki Uralo kalnų. Tai reiškia, kad Europa – labai plati sąvoka. Kartais laikoma, kad Europa – tai ta dalis, kuri į Vakarus nuo Baltarusijos. O Europa, kuri Pietuose arba Rytuose, tai jau ne Europa. O iš tikrųjų tai Europa.
Todėl mano požiūriu Baltarusijos orientavimas į Europą – tai orientacija visomis kryptimis. Mes su jumis, ypač su Lietuva, visada diskutuosime, kas yra Europos centras. Ši istorija apie tai, kad Baltarusija – tai Vidurio Europos valstybė. Jeigu jau taip, tai sąjungų vertėtų ieškoti dairantis visomis kryptimis. Ir, kaip jau minėjau, toje sąjungoje aiški viena kryptis, ir tai reikia keisti.
– Europos geografiją apibūdinote teisingai, bet klausimas buvo apie geopolitinį kontekstą.
– Reikia vadovautis principu, gana seniai išsakytu Henry Johno Temple‘o Palmerstono – Anglija neturi pastovių priešų ir sąjungininkų, ji turi tik pastovių interesų. Taigi, noriu pasakyti, jog būtų ribota manyti, kad ši ar kita šalis gali būti pastovi Anglijos sąjungininkė arba priešė. Neturime nei pastovių sąjungininkų, nei pastovių priešų. Tik mūsų interesai pastovūs ir amžini, ir mūsų pareiga – jų paisyti.
Pastaruoju metu iš daugumos politikų girdime –pirmiausia mano šalis. Manau, kad tai teisingas požiūris, teisinga žinutė. Savos šalies interesai pirmiausia visko, o jeigu jau taip, tai reikia ieškoti kompromisų. Jau sakiau, kad vienpusiškumas man nepriimtinas. Tik nemanau, kad vienintelis kompromisas – rinktis baltus arba raudonus.
Kompromisas tai visiems naudingų strategijų paieškos. Ir šiuo aspektu Baltarusija labai šauni. Baltarusijos istorijoje buvo laikų, kai kaimyninėse šalyse buvo katalikybė ir stačiatikybė, o baltarusiai rinkosi ir būti unitais.
– O ką tada tokiu atveju galvojate apie sąjunginę Rusijos ir Baltarusijos valstybę?
– Jeigu kalbame apie 1999 metais pasirašytą susitarimą, tai man, kaip verslo pasaulio žmogui, prieš akis iškyla gana keistas projektas, gyvuojantis jau 21 metus ir niekaip neišsipildantis. Sunkiai įsivaizduoju, kad toks projektas galėtų būti aktualus.
Pasaulis jau taip toli pažengęs į priekį, jog, gali būti, būtų prasminga į jį pasižiūrėti iš 2020 metų perspektyvos, suprasti, kas jame liko aktualaus, štai kur tema diskusijai. Reikia pasižiūrėti į tą vadinamąjį 31-ąjį žemėlapį (kalbama apie derybas dėl integracijos su Rusija – red. pastaba). Aš to susitarimo nemačiau. Bet kuris susitarimas gali ir privalo būti peržiūrėtas per jo aktualumo prizmę, įvertintas šiandienos kontekste.
– Ankstesniuose interviu ir netgi dabar sakote, kad Baltarusija privalo tapti neutralia valstybe. Lietuvos istorijoje būta tokio bandymo. Tik praktika parodė, kad iš to nieko gero neišėjo. Kodėl manote, kad tai būtų sėkmės istorija?
– Ir be Lietuvos istorijoje būta tokių pavyzdžių. Šveicarijai pavyko. Todėl, tarkime, kad šiuo metu rezultatas 1:1. Galbūt ir Baltarusijai pavyktų, tad pamėginkime.
– Šveicarija turi bankų. O kuo galėtų būti išskirtinė Baltarusija?
– Šveicarijoje bankai atsirado kaip neutralumo instrumentai. Tai reiškia, kad jie visiems pasiūlė saugoti patį brangiausią išteklių. O XXI amžiuje pats vertingiausias dalykas – duomenų centras. Baltarusija didžiulė unikali šalis, pasižyminti palankiomis geografinėmis sąlygomis, čia nebūna jokių žemės drebėjimų. Paverskime šalį pasauliniu duomenų centru. Ir bus Baltarusija neutrali, ir visi galės sakyti – ginkime ir saugokime mūsų duomenų centrą, užtikrinkime šaliai tą neutralumą.
Baltarusija – unikali šalis, aukštųjų technologijų. Turime labai stiprių IT sektoriaus specialistų. Šalis didžiulė, gyvena 9 mln. žmonių, gyventojų tankis gana nedidelis. Vystykime mūsų neutralumą. Sveiki atvykę!
– Paplitusi nuomonė, kad Baltarusijos suverenitetui pavojų kelia ekonominė situacija. Kur, jūsų nuomone, konkrečiai slypi šios grėsmės?
– Baltarusija priklausoma ekonomine prasme. Mes matome neteisingą mūsų ekonomikos suvokimą, mūsų stebuklo, manydami, kad tie šaliai trūkstami nuo 3 iki 5 mlrd. dolerių, kuriuos visgi turime ir kuriuos mums visą laiką kompensavo – arba energijos išteklių kaina, arba finansavimu, arba dar kokiomis privilegijomis – tai mūsų nuopelnas, mūsų išteklius, jį visada turėsime.
Tokia situacija lėmė, jog, kai naftos išteklių savininkas staiga ima ir pakeičia savo nuomonę arba sprendimą, susiprantame, kad mūsų ekonomikos situacija sudėtinga. Tai reiškia, kad mes jau nebegalime sau leisti 127 dolerių kainos už dujas...
Tie skaičiai iš esmės net ir nesvarbūs. Suprantame, kad mums trūksta nuo 3 iki 5 mlrd. dolerių, kuriuos reikia pritraukti iš kitur. Tai reiškia, kad bet kas, kas gali keisti šio ištekliaus tiekimo sąlygas, gali tam tikra prasme primesti savo valią Baltarusijai.
Tada įmanomi ir suvereniteto nuostoliai. Neįvardiju, kas tiksliai, sakau – bet kas. Jeigu nesugebėsime subalansuoti ekonomikos, grėsmė, žinoma, išliks. Tikiu, kad mums visgi pavyks tai padaryti. Žinau, kaip tai padaryti.
– Paplitusi nuomonė, kad A. Lukašenka nenori imtis ekonomikos reformų, nes jų sėkmės atveju susiformuos stambus privatus verslas, vidurinioji klasė, o tai ims kelti grėsmę jo politiniam egzistavimui. Jūs sutinkate su tokiu požiūriu?
– Pasakysiu kitaip. Nepriklausomai nuo to, kam atiteks aktyvi valdžia, Baltarusija jau kitokia šalis. Ji jau nebe ta... Deja, valdžia skaudžiai klysta manydama, kad bauginimo ar apgaulės priemonėmis grąžins baltarusius į ankstesnę būseną.
Apie pokyčius galima kalbėti žiūrint į pilietinės visuomenės formavimąsi, kuri sugebėjo atlaikyti su COVID-19 susijusius iššūkius. Valdžia sakė, kad viruso nėra. O pilietinė visuomenė sugebėjo suorganizuoti savo žmonių apsaugos sistemą.
Ir tai patiems baltarusiams buvo neįtikėtinas atradimas – kad jie jėga. Gali apsiginti patys. Ir tai tapo žingsniu į naują etapą, kai atsirado stiprių lyderių, naujų veidų kovoje dėl šalies prezidento posto. Baltarusiai ir toliau atsiskleidžia. Valdžia pamiršo, kad baltarusiai gali labai ilgai taikytis.
Baltarusiai kaip spyruoklė. Ją galima ilgai spausti, tačiau ji iššaus, ji jau pradėjo tam ruoštis, jos daugiau prispausti nebeįmanoma. Galima tik pabandyti išlaikyti prispaustą, tik tiek.
Baltarusių ateitis dabar tik pačių baltarusių rankose. Ir tai dabartinę valdžią baugina labiausiai. Ir net jeigu dabar dar galima pakeisti retoriką ir sakyti: taip, prašau, privatus verslas – visi savi, bet proceso jau nebesustabdysi.
To jie nesupranta. Gal tai, kas vyksta, aiškina savaip. Arba priešingai – supranta, ir tam iš visų jėgų priešinasi. Tik tos pastangos, mano nuomone, bergždžios. Permainos ne personifikuotos. Babarika, Cepkala, Tichanovskis ar bet kuris kitas, arba Lukašenka. Reikia kalbėti apie naują Baltarusijos visuomenę. Naujame jos savęs suvokime. Svarbu tai, kad žmonės prisiminė esantys vertingi patys savaime. Tokios visuomenės jau nebepastumdysi.
– Siūlyčiau grįžti prie rinkimų Baltarusijoje. Ar iš šiandienos perspektyvos nesigailite, jog nusprendėte balotiruotis? Juk dabar Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka Baltarusijos priešais skelbia visus įtariamus oponentus.
– Galiu tiksliai pasakyti, kad po vakarykščio nebeturiu kito pasirinkimo. Mes laimėsime. Tai tik laiko klausimas. Ir kalbu ne apie tuos penkerius metus. Klausimas, ar laimėsime rugpjūčio 9 dieną. Neatmetu tokios galimybės, jeigu bus tęsiami veiksmai prieš žmones, kad tai įvyks ir iki rugpjūčio 9 dienos. Neatmetu ir tokių variantų.
Na, bet kokiu atveju – ir čia jau tikrai – 2025 metų rinkimai vyks jau kitoje Baltarusijoje. Tai ne šiaip sau paskutinė kadencija. Tai pokyčiai. Klausimas tik, kada ir kaip jie įvyks. Svarbiausia, kaip. Jūs klausėte apie tarptautinės bendruomenės pagalbą – tik ne kraujas. Toks būtų mano raginimas visiems. Neduok Dieve, bus pralietas kraujas. Ir visgi tikiu, kad žmonėms, vykdantiems įsakymus, turėtų būti aišku – nevykdyti neteisėtų įsakymų. Stokite į įstatymo pusę – ir viskas bus kitaip.
– Pastebėjau, kad A. Lukašenka dažnai naudoja tokią retoriką, esą, kandidatai iš prorusiškų pozicijų. Jūsų atveju jis tai grindžia faktu, kad vadovavote „Belgazprombank“. Ką reiškia turėti prorusišką poziciją Baltarusijoje – tai negatyvus veiksnys? Gėdinga?
– Mes jau tai aptarėme. Iš esmės dabartinės valdžios veiksmai logiškai nepaaiškinami. Todėl komentarų neturiu. Kaip kad neturėjau komentarų ir teiginiams „virusas nematomas, todėl jo nėra“.
Susitarimą dėl Rusijos ir Baltarusijos sąjungos pasirašė dabartinis Baltarusijos prezidentas, ne aš, ir nė vienas iš kandidatų. Ir štai – mes šį susitarimą prikėlėme, valio valio, o dabar Rusija tarsi pats didžiausias priešas, o rusiškas bankas pati didžiausia pabaisa iš visų. Negaliu to sveika logika paaiškinti, niekaip. Turiu tik vieną žodį – neadekvatumas.
– Kokia tikimybė, kad liaudis, jeigu Lukašenka bus paskelbtas nugalėtoju, išeis į gatves? Ką darysite jūs? Iš šono susidaro įspūdis, kad nei jūs, nei ponas Cepkala, nei ponas Tichanovskis praktiškai neturite politinės patirties. Ar pakaks turimo įdirbio įveikti iš šios situacijos ištrūkti?
– Manau, kad jūsų klausime yra šioks toks prieštaravimas. Jeigu Baltarusijos žmonės išeis į gatves, jie išeis patys, jiems nebereikės jokių lyderių. Kitas reikalas, ar lyderiai išeis kartu su žmonėmis. Todėl visada sakau, kad nenoriu kviesti žmonių į aikštę.
Sakau jums labai užtikrintai: jeigu baltarusiai išeis, aš išeisiu kartu su jais. Ir nesvarbu, kas kam kviečia. Baltarusiai pasirinks patys. Ir svarbu būti kartu su jais. Ir nebandyti priešintis jų valiai, už tai šaudyti, persekioti. Baltarusiai jau gali priimti savarankišką sprendimą. Ir mes tą sprendimą sužinosime rugpjūčio 9 dieną.
– Kaip vertinate jėgos scenarijaus tikimybę arba galimybę, kad žmonės išeis į gatves, o kritiniu momentu į situaciją įsikiš ir Rusija?
– Pradėsiu nuo antrosios klausimo dalies. Nekalbu apie Rusiją. Iš principo kalbu apie kišimąsi iš išorės. Baltarusiai labai savarankiška tauta. Šalyje nėra kažkokių kenkiančių vidinių prieštaravimų, kurių sprendimui prireiktų jėgų iš pašalės įsitraukimo. Pas mus nėra ginčytinų teritorijų, nediskutuojama klausimais, galinčiais suskaldyti visuomenę.
Baltarusijos rytų ir vakarų, šiaurės ir pietų skirtumai, žinoma, egzistuoja. Tik tie regioniniai skirtumai labai menki. Mes vieninga tauta.
Jeigu kartais toks klausimas kils grupelei žmonių, pasisavinusių teisę kalbėti visos baltarusių tautos vardu, manau, kad mūsų tauta lengvai su jais susitvarkys. Ir paskutinis dalykas. Visgi manau, kad žmonės, duosiantys įsakymus, aukščiausi pareigūnai, supras, jie jau dabar supranta, kas yra nusikalstamas įsakymas.
Jie nešaudys į beginklius žmones.
Pažįstų daug pareigūnų, žinau, kad tie žmonės garbingi. Prisimena duotą priesaiką – tarnauti Baltarusijai ir Baltarusijos žmonėms. Ir todėl, man atrodo, žmonių, paklūstančių kažkokiam vienam žmogui, labai mažai. Dauguma jėgos struktūrų pareigūnų tikrai neis prieš savus žmones.
Galite man priminti 2010 metų įvykius Aikštėje. Tik, suprantate, kad ir kaip būtų apmaudu, kad ir kiek daug žmonių ten bebūtų buvę, ten nebuvo pusketvirto milijono. O rinkėjų dauguma – jeigu tik balsuos prieš dabartinę valdžią – tai pusketvirto milijono žmonių.
Tiek žmonių niekada neišėjo į gatves. Net jeigu išeis pusė milijono, manau, kad tiek pakaks.
– Tiesa, apie nusikalstamus įsakymus. Koks likimas laukia A. Lukašenkos, jeigu jo, tarkim, rugpjūčio 9 dieną neperrinks prezidentu? Buvo nemažai publikacijų, esą, A. Lukašenka susijęs su žmonių dingimu. Tai vertėtų pamiršti ar tirti?
– Viskas turi būti pagal įstatymus. Įstatymo tvarka būtinas tyrimas. Jeigu nusikaltai, turi atsakyti pagal įstatymą. Jeigu įstatymo nepažeidei, o tai nustatyti gali tik teismas, tik teisingas ir nešališkas teismas, bausti nekaltų nevalia. Nepriklausomai nuo to, ką rašo žiniasklaida.
– Greitai baigsis kandidatų prezidento rinkimuose registracija. Kaip vertinate savo galimybes užsiregistruoti? Ir ką darysite, jeigu jūsų neužregistruos?
– Liepos 14-oji – paskutinė registracijos diena. Ką darysime? Vienas iš nedaugelių dabartinės valdžios privalumų yra tas, kad ji retai kada apgaudinėja. Kartais jos neišgirsame, kartais neteisingai interpretuojame. Bet ji labai retai apgaudinėja. Neseniai valdžios lyderis pareiškė, kad dėl neoficialių priežasčių registruotis netrukdys. Tai reiškia, kad yra oficialių priežasčių. Dėl jų ir gal anksčiau neregistravo. Bet dabar duotas tonas – veikti pagal oficialų įstatymą.
Tokiu atveju pagrindo neregistruoti kaip ir nėra. Mes taip nuodugniai išanalizavome įstatymą ir visus jo niuansus, jog štai labai ryškus mūsų atliktų namų darbų pavyzdys – pirmame etape surinkome beveik 10 tūkst. žmonių iniciatyvinę grupę. Tik dviem atsakė neigiamai. Manau, kad tai pakankamas įrodymas, kad esame pasirengę sekančiam etapui. Jau turime per 400 tūkst. parašų, iš jų galima atsirinkti 100 tūkst. pavyzdinių.
Pateikimo būdą pasirinkome tokį, jog mūsų parašų nei ištrins, nei pakeis, nei dar ką padarys. Atsižvelgėme į visus niuansus.
Ir jeigu jau pažadėjo, kad dėl neoficialių priežasčių neatsakys, lieka tik metodas, kuris, bent jau kol kas, realizuojamas. Stengiamasi sukurti situaciją, kai nebeįmanoma kliautis oficialiais kriterijais. Bet, kaip jau sakiau – ir tam turime sprendimų, jie jau šiandien pradėti įgyvendinti.