Interviu su devyniais dabartiniais ir buvusiais Kinijos pareigūnais rodo, kad nuotaikos kinta dabartinio prezidento naudai, net jeigu jis didžiąją dalį savo ketverių metų kadencijos kaltino Pekiną už visas negandas – nuo JAV prekybos disbalanso iki COVID-19. Kodėl? Kokia pagrindinė to priežastis? Nes manoma, kad nauda, susijusi su Amerikos pokario aljanso sistemos erozija, atsvertų bet kokią žalą Kinijai, nuo užsitęsusių prekybos konfliktų ir geopolitinio nestabilumo.

Nors pareigūnai išsako bendrą susirūpinimą dėl galimai padidėsiančios įtampos tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos, neatsižvelgiant į tai, kas šeimininkaus Baltuosiuose rūmuose, faktiškai jie suskilo į dvi stovyklas: į tuos, kurie pabrėžia geopolitinę naudą, ir tuos, kurie nerimauja dėl prekybinių ryšių. J. Bidenas, buvęs viceprezidentas, buvo vertinamas kaip tradicinis demokratas, kuris sieks sutvirtinti pairusius JAV daugiašalius santykius ir prigesinti prekybinę trintį.

„Jeigu būtų išrinktas J. Bidenas, manyčiau, toks variantas Kinijai būtų pavojingesnis, nes jis kartu su sąjungininkais nusitaikys į Kiniją, tuo tarpu D. Trumpas naikina JAV aljansus“, - sakė Zhou Xiaomingas, buvęs Kinijos prekybos derybininkas ir buvęs atstovo Ženevoje pavaduotojas. Keturi dabartiniai pareigūnai tokiam požiūriui pritaria, sakydami, kad daugelis Kinijos vyriausybės narių tiki, kad D. Trumpo pergalė gali padėti Pekinui, nes susilpnintų tai, kas, jų akimis, yra stipriausias Vašingtono įrankis sukontroliuoti didėjančią Kinijos įtaką.

Bendra prielaida, kuria pagrįstos tokios nuomonės, buvo ta, kad nedaug ką galima padaryti, norint sustabdyti prastėjančius dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykius. Tad Kinijai turėjo stengtis kuo sparčiai kurti aukštos klasės vietines pramones, plėstis į besivystančias rinkas ir ieškoti galimybių bendradarbiauti su Europos bei Azijos šalimis, siekiant pasipriešinti bet kokioms JAV pastangoms ją izoliuoti.

Per visą D. Trumpo kadenciją Pekine susiformavo suvokimas, kad pasipriešinimą Kinijai stipriai palaiko abi partijos šiaip jau susiskaidžiusiame Vašingtone. Koronaviruso protrūkis, kurio pradžia siejama su centriniu Uhano miestu, tik dar labiau suaršino amerikiečių požiūrį į Pekiną.

„Padėtis prastėja“


„Aš nemanau, kad rinkimai iš esmės pakeis santykius. Jungtinėse Valstijose įsišaknijęs suvokimas, kad JAV turi pažaboti Kiniją, - kalbėjo Zhou Xiaomingas. – Nesvarbu, ar laimėtų D. Trumpas, ar Joe Bidenas keliautų į Vašingtoną, padėtis tik prastės.“

Kinijos pareigūnai, norintys išvengti netikėtumo, kurį patyrė, kai D. Trumpas įveikė buvusią valstybės sekretorę Hillary Clinton 2016 metais, labai stengiasi išpešti iš Amerikoje turinčių kontaktų įžvalgas, kas laimės. Amerikos verslo bendruomenės Kinijoje aukštesnio rango nariai pripažįsta, kad pastarosiomis savaitėmis su jais daug dažniau susisiekia plačių ryšių turintys Kinijos bičiuliai, kurie kai kuriais atvejais su jais nebendravo metų metus.

Nors respublikonai tradiciškai ypatingą dėmesį skiria ekonominiams ryšiams su Kinija, D. Trumpas nukreipė partiją labiau konfrontacine kryptimi, mesdamas iššūkį šaliai faktiškai visose srityse, nuo Kinijos teritorinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje iki prekybos, visuomenės sveikatos, žmogaus teisių bei technologijų. Demokratai didžiąja dalimi palaikė tokias pastangas, prisidėdami prie to, kad būtų priimtas Honkongo žmogaus teisių įstatymas, remiantis Honkongo protestuotojus, ir suteikta karinė pagalba Taivanui.

Donaldas Trumpas
Foto: Zuma Press / Scanpix

Net J. Bidenas, kuris ilgą laiką rėmė „įtraukimo“ strategiją su Kinija, prabilo griežtesniu tonu, preliminariųjų rinkimų įkarštyje. Pastaraisiais mėnesiais J. Bidenas Kinijos prezidentą Xi Jinpingą išvadino „banditu“, išgyrė demokratiškų Honkongo demonstrantų „neįprastą drąsą“ ir apkaltino Kiniją „grobuoniškomis“ prekybinėmis praktikomis. Jis pavadino masinį musulmonų uigūrų sulaikymą Sindziange „nesuvokiamu“.

Nors Kinijos pareigūnai ir toliau stengiasi vengti tiesiogiai kritikuoti D. Trumpą, interneto cenzoriai leidžia internete cirkuliuoti labiau nacionalistinei kritikai Jungtinių Valstijų adresu. Pasak vieno užsienio diplomato, Kinijos užsienio reikalų ministerija JAV pareigūnų atžvilgiu nusiteikusi „kovingai“ ir „piktai“.

„D. Trumpas sugriovė daug geros valios, - teigė Wangas Huiyao, Kinijos ministrų kabineto patarėjas ir Kinijos ir globalizacijos centro įkūrėjas. – Prekybos karo pradžioje buvo nemažai žmonių, kurie palaikė Jungtines Valstijas, bet dabar jie remia kietosios linijos šalininkus.“

D. Trumpas tikisi per rinkimus pasinaudoti savo pasipriešinimo Kinijai reputacija, nors iš pradžių jis ir gyrė Xi Jinpingo kovą su koronaviruso protrūkiu. Balandį jis sakė „Reuters“ naujienų agentūrai, kad „Kinija negailės jėgų, kad aš pralaimėčiau šias lenktynes“, be jokių įrodymų pareikšdamas, kad Pekino reakcija į virusą buvo sukoncentruota į tai, kad jis lapkritį pralaimėtų.

Kinijos užsienio reikalų ministerija dar kartą patvirtino savo ilgalaikę poziciją, jog ji niekada nesiekianti kištis į kitų valstybių vidaus reikalus. JAV valstybės sekretorius Michaelas Pompeo planuoja antradienį susitikti su aukšto rango Kinijos diplomatu Yangu Jiechiu Havajuose, ir tai, manoma, gali būti ženklas, jog abi pusės bandys sukontroliuoti ginčus rinkiminiais metais, sakė du šaltiniai, susipažinę su tokiais planais.

JAV stabilumas

Pasak vieno Kinijos pareigūnų, rinkimų rezultatai nesvarbūs, nes bet kokiu atveju santykiai nepagerės. Anot jų, Kinija didžiausias viltis sieja su tuo, kad padėtis nepablogėtų.

Donaldas Trumpas
Foto: Zuma Press / Scanpix

Kai kas Pekine garsiai kelia klausimą dėl ilgalaikio D. Trumpo poveikio Jungtinių Valstijų stabilumui, atkreipdami dėmesį į augantį užsikrėtimų skaičių, protestus prieš policijos pareigūnų diskriminacinius veiksmus ir spėliones, ar rinkimai pandemijos metais gali pasibaigti chaosu. „Jungtinės Valstijos, tokios, kokias mes pažįstame, gali nebeegzistuoti, - sakė Gao Zhikai, buvęs Kinijos diplomatas ir Dengo Xiaopingo vertėjas.

D. Trumpo užsienio politikos doktrina „Amerika pirmiausia“ sukėlė nedidelę trintį sostinėse, kurios tradiciškai buvo draugiškesnės Jungtinių Valstijų atžvilgiu, po to, kai prezidentas įvedė tarifus svarbioms prekybos partnerėms, ėmė daryti spaudimą dėl didesnių išlaidų kolektyvinei gynybai, pasitraukė iš daugiašalių susitarimų ir parėmė Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES. Kinijos pareigūnai privačiame rate pripažįsta, kad demokratų valdoma administracija gali būti grėsmingesnė, jeigu ši bendradarbiautų su sąjungininkais, siekdama suburti vieningą frontą.

Net jeigu J. Bideno prezidentavimas Pekinui būtų mažiau palankus, jis, pasak dviejų dabartinių kinų pareigūnų, gali atverti daugiau erdvių bendradarbiavimui, pavyzdžiui, jeigu JAV sugrįžtų į Paryžiaus klimato sutartį – kuri buvo suderėta, jam einant viceprezidento pareigas tuometinio prezidento Baracko Obamos administracijoje.

„Jis daug dėmesio skiria tokioms temoms kaip klimato kaita, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reformos ir Ramiojo vandenyno partnerystė (TPP), - sakė Wang Huiyao. –Yra sričių, kuriose mes galėtume bendradarbiauti.“

Žvelgiant iš labiau asmeninių pozicijų, kai kurie Kinijos pareigūnai, dalyvaujantys prekybos derybose su D. Trumpu, pasisako už J. Bideno pergalę, vien jau dėl to, kad jie galėtų daugiau laiko skirti savo šeimų rate, sakė vienas šaltinis, susipažinęs su tokių asmenų samprotavimais. Kinijos prekybos derybininkų komanda darbe pasirodo akivaizdžiai pervargę, sakė šaltinis.

Abiem pusėms greičiausiai bus sunku išvengti konfrontacijų, kad ir kas laimėtų. „Huawei Technologies Co.“ vadovė Meng Wanzhou yra vis dar sulaikyta Kanadoje, kur laukia sprendimo dėl ekstradicijos, tuo tarpu Pekino planas priimti nacionalinį saugumo įstatymą Honkongui sukėlė pasipiktinimą Kongrese ir privertė suabejoti dėl šalių „pirmojo etapo“ prekybinio susitarimo.

„Šiais laikais Kinijoje žmonėms JAV tikslai tampa vis aiškesni, - teigė Zhou Xiaomingas, buvęs Kinijos atstovas Ženevoje. – Juodžiausia valanda mūsų santykiuose dar neatėjo.“