Jungtinės Karalystės vyriausybė primygtinai tvirtina, kad „vadovavosi mokslu“ ir „priėmė tinkamus sprendimus tinkamu metu“, tačiau padėtis čia kur kas prastesnė – koronaviruso užkrato atvejų skaičius priartėjo prie trečdalio milijono, o mirė jau daugiau nei 42 000 infekuotų žmonių.
Dėl to britų vyriausybė sulaukia nemažai kritikos.
Šie skaičiai gerokai pranoksta net valstybes, kurios ilgą laiką buvo Europos koronaviruso židiniu – Italiją ir Ispaniją, o kitose panašaus dydžio šalyse, tokiose kaip Vokietija ar Prancūzija, statistika yra kur kas mažesnė.
Tai kas gi nutiko, jog Britanijoje padėtis prasčiausia? Į šį klausimą bando atsakyti naujienų agentūra AFP, pirmadienį viešai paskelbusi 3 galimas pagrindines priežastis, dėl kurių šalį koronavirusas nustekeno labiausiai.
Vėlyvas karantinas
Dažniausiai skambantis kaltinimas Boriso Johnsono vadovaujamai vyriausybei. Praėjusią savaitę buvęs specialios patarėjų grupės narys Neilas Fergusonas JK parlamento komitetui pareiškė, kad karantiną paskelbus bent savaite anksčiau, būtų išsaugota apie pusė koronaviruso aukų.
Karantinas JK paskelbtas kovo 23-iąją.
Nenustatyti įvežtiniai atvejai
Britų mokslininkai spėja, kad mažiausiai du trečdaliai (ar net iki 90 proc.!) visų užkrato atvejų, į JK įvežtų iš užsienio, liko nenustatyti ir prisidėjo prie infekcijos plitimo šalies teritorijoje.
Per 3 mėnesius iki karantino į JK vien tik oro transportu atvyko 18,1 mln. žmonių iš užsienio, tik 273 iš jų pateko į karantiną.
Tik vėliau nustatyta, kad daugiausiai įvežtinių atvejų buvo iš Europos šalių.
JK privalomąjį karantiną atvykstantiems iš užsienio taiko tik nuo birželio 8-osios: dienos, kai daugelyje Europos valstybių ši priemonė jau baigta.
Slaugos namai
Maždaug trečdalis (kitais duomenimis – iki 50 proc.) visų koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirčių siejamos su globos įstaigomis.
JK vyriausybė kaltinama tuo, kad jos sprendimai, užuot apsaugoję, padėjo plisti infekcijai senelių namuose.
Nacionalinio audito biuro išvadose teigiama, kad pandemijos piko metu (kovo vidurys – balandžio vidurys) iš šalies ligoninių į senelių globos namus buvo perkelti apie 25 000 pacientų, tačiau ne visi iš jų buvo patikrinti dėl koronavirusu.
Tai pagreitino užkrato plitimą tarp žmonių, kurie dėl amžiaus ir lėtinių priskiriami didžiausios rizikos grupei: jai priskiriamiems asmenims koronavirusas yra mirtinai pavojingas.
Vyriausybė teisinasi, kad šios įstaigos buvo tarp jos prioritetų nuo pat krizės pradžios.