Irakiečių kariuomenės pareiškime nurodoma, kad „Katiuša“ tipo sviediniai buvo paleisti iš Bagdado pietvakarinių pakraščių. Ten saugumo pajėgos aptiko daugiau raketų, įrengtų ant medinių platformų.
Išpuolis įvykdytas po virtinės panašių incidentų, įskaitant birželio 13 dieną surengtą raketų ataką prieš šiauriau Bagdado esančią Irako bazę, kur dislokuota JAV vadovaujamos koalicijos pajėgų.
Birželio 8 dieną dvi raketos smogė Bagdado oro uosto komplekso teritorijai, o po dviejų dienų nevaldoma raketa nukrito netoli JAV ambasados, įsikūrusios Irake budriai saugomoje „Žaliojoje zonoje“.
Atsakomybė už tokius išpuolius retai prisiimama, tačiau Vašingtonas apkaltino Irake veikiančias proiranietiškas grupuotes, visų pirma –„Kataib Hezbollah“.
Nuo 2019 metų pabaigos prieš Irako objektus, naudojamus užsienio diplomatų ar karių, buvo surengta daugiau nei 30 raketų atakų.
Sausį įtampą buvo pasiekusi kritinį tašką, JAV nukovus įtakingą Irano generolą Qasemą Soleimani ir irakiečių vadą Abu Mahdi al Muhandisą per drono smūgius Bagdade.
Pasipiktinę Irako parlamentarai nubalsavo už reikalavimą išvesti iš šalies užsienio pajėgas, o JAV pagrasino paskelbti Bagdadui griežtų sankcijų.
Kovo pabaigoje retorika aprimo, o raketų atakų skaičius reikšmingai sumažėjo. Tačiau praėjusią savaitę, JAV ir Irakui ruošiantis dvišalėms deryboms, išpuoliai vėl suintensyvėjo.
Birželio 11 dieną pradėtu strateginiu dialogu siekiama nustatyti pagrindą tolesniam JAV kariuomenės buvimui šalyje ir sutvirtinti ekonominius bei kultūrinius ryšius.
Per derybas Vašingtonas jau pažadėjo toliau mažinti Artimųjų Rytų valstybėje dislokuotų karių skaičių, pernai sudariusį apie 5 200.
Tuo metu Irakas pasižadėjo „apsaugoti karinius“, prisidedančius prie JAV vadovaujamos koalicijos operacijų prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS).