Nuo birželio pradžios Šiaurės Korėja paskelbė virtinę tulžingų Pietų Korėjos pasmerkimų dėl aktyvistų, skraidinančių balionais propagandos prieš Pchenjano režimą skrajutes kitapus sienos.

Aktyvistų balionais arba į jūrą metamais buteliais siunčiamose skrajutėse Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas kritikuojamas dėl žmogaus teisių pažeidimų ir branduolinių ambicijų. Perbėgėliai iš Šiaurės Korėjos tai darydavo nuolat, bet pastaruoju metu Pchenjano tonas šiuo klausimu labai paaštrėjo.

Praeitą savaitę Pchenjanas paskelbė nutraukiantis visus oficialius ryšių kanalus su Pietų Korėja.

Analitikai sako, kad Pchenjanas veikiausiai siekia sukurstyti krizę, kad galėtų spausti Seulą, kol Šiaurės Korėjos derybos su Vašingtonu dėl denuklearizacijos yra paralyžiuotos.

Korėjos liaudies armijos Generalinis štabas antradienį paskelbė, kad abiejų Korėjos pusiasalio valstybių santykiai blogėja ir kad kariškiai svarsto „veiksmų planą“, kad „fronto linija būtų paversta tvirtove“.

Generalinis štabas pridūrė, kad tai apimtų kariškių sugrįžimą į teritorijas, kurios buvo demilitarizuotos Pchenjano ir Seulo susitarimu.

Pietų Korėjos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad gali reikšti, jog sargybiniai bus sugrąžinti į postus prie smarkiai įtvirtintos sienos, kuriuos 2018 metais abi Korėjos susitarė panaikinti, siekdamos sumažinti įtampą.

Šiaurės Korėjos kariuomenė tai pat planuos „didelio masto skrajučių platinimą“ Pietų Korėjoje, sakoma štabo pranešime.

Pirmadienį kairiesiems prijaučiantis Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas) paragino Šiaurę „neuždaryti lango dialogui“.

Pchenjanui paskelbus naujausių pasmerkimų, įskaitant birželio pradžioje nuskambėjusį įtakingos Kim Jong Uno sesers Kim Yo Jong pareiškimą, kad reikia imtis veiksmų prieš Pietų Korėjoje veikiančius aktyvistus ir „patraukti jų šeimininkus atsakomybėn“, Suvienijimo ministerija Seule pateikė policijai skundą dėl dviejų perbėgėlių grupių ir perspėjo, kad prieš aktyvistus bus imtasi „nuodugnių griežtų veiksmų“.

Abi Korėjos formaliai tebekariauja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas buvo užbaigtas tik paliaubomis, o ne taikos sutartimi.