Dešimtys Turkijos karo lėktuvų, ginkluotų dronų ir atsargų papildymo bei komunikacijų orlaivių kilo iš bazių, išsibarsčiusių po visą šalies teritoriją, ir dalyvavo visą naktį trukusiuose antskrydžiuose.
Jų taikiniu buvo pasirinkta 81 Kurdistano darbo partijos arba PKK kovotojų slėptuvė, pirmadienį pranešė šalies gynybos ministerija. Ministerijos atstovų teigimu, antskrydis buvo atsakas į kurdų rengiamus išpuolius prieš kariuomenę.
Turkija tik išskirtiniais atvejais panaudoja tokią įvairovę karo lėktuvų, o tai byloja šalies pasirengimą veikti ir už šalies ribų.
Antskrydžiai atlikti praėjus vos dviem dienoms nuo karinių oro ir jūrų pajėgų pratybų Viduržemio jūroje pabaigos.
Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdoma Turkija vis aktyviau regione demonstruoja karinę galią, siekdama kuo įmanoma geriau apsaugoti savo interesus.
Šalies veiksmai kaip reikiant apsunkino santykius su Rusija ir Iranu, kurie remia priešingas Sirijos pilietinio karo puses, bei Kipru ir Graikija dėl gamtinių išteklių atsargų Viduržemio jūroje.
Aktyvus Turkijos dalyvavimas veiksmuose Libijoje pastaraisiais mėnesiais dar labiau apsunkino santykius su Rusija – abi šalys remia priešingas jėgas. Būtent dėl šios priežasties įtakingi Rusijos valdžios pareigūnai paskutinį minutę atšaukė planuotą vizitą į Turkiją.
Pirmadienį buvo planuotas Irano užsienio reikalų ministro Javado Zarifo susitikimas su kolega iš Turkijos Mevlutu Cavusoglu Stambule, turėjęs tapti viešai neįvardyto bendradarbiavimo susitarimo ženklu.
Turkija jau ilgą laiką ragina Teheraną prisijungti prie jungtinių operacijų prieš PKK elementus Irane. Turkija padidino spaudimą kurdų kovotojams pajėgoms po to, kai kurdų pajėgos, siejamos su PKK, laimėjo JAV paramą Sirijoje, kur prisidėjo prie kovos su „Islamo valstybe“.
