Kreipdamasis į tautą E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija „nenuolaidžiai“ kovos su rasizmu po kelias dienas trukusių demonstracijų dėl tariamo policijos išankstinio nusistatymo.
Supykusios minios nuvertė kolonializmo eros figūrų statulų Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose, o to laikotarpio Europos lyderių veiksmai tapo daug atidžiau nagrinėjami.
Tačiau E. Macronas teigė, kad Prancūzija neslėps savo istorijos elementų ir nenuvers visuomenės veikėjų, galimai palaikiusių rasistines pažiūras ar politiką, paminklų.
„Respublika nenušluos jokių savo istorijos pėdsakų ar vardų. Ji nepamirš nė vieno savo kūrinio. Ji nenuvers nė vienos iš savo statulų, bet atvirai žvelgs į savo istoriją ir mūsų kolektyvinę atmintį“, – sakė jis.
Pasak prezidento, tai ypač pasakytina apie Afriką, kur Prancūzijos kolonijinė valdžia keliose šalyse paliko palikimą, iki šiol daugeliui keliantį pyktį.
Prancūzija ir Afrika turi rasti bendrą „dabartį ir ateitį, kuri būtų įmanoma abipus Viduržemio jūros“, nurodė E. Macronas.
Pastarosiomis savaitėmis Prancūzijos miestuose kilo keletas demonstracijų prieš rasizmą ir policijos smurtą prieš mažumas. Impulsą toms manifestacijoms paskatino juodaodžio George'o Floydo žūtis jį suimant JAV policijai.
Prancūzijoje protestuotojus suvienijo policijos sulaikyto jauno juodaodžio Adamo Traore žūtis 2016 metais. Šis atvejis tebėra tiriamas.
E, Macronas pripažino, kad Prancūzija turi kovoti su faktu, kad „vardas, adresas, odos spalva“ gali paveikti žmogaus galimybes jų gyvenime.
„Nenuolaidžiai kovosime su rasizmu, antisemitizmu ir diskriminacija. Bus priimta naujų sprendimų lygybės srityje“, – sakė valstybės vadovas.
Tačiau jis perspėjo, kad kova su rasizmu tapo iškreipta, nes ją tariamai užvaldė „separatistai“.
„Būtina vieningai laikytis respublikoniško patriotizmo. Esame tauta, kur kiekvienas, nepriklausomai nuo savo kilmės ir tikėjimo, gali rasti savo vietą“, – pridūrė E. Macronas.