Visuose didžiuosiuose Kinijos miestuose lašišos dingo iš prekybos centrų ir maisto prekių parduotuvių lentynų, o garsiausi šalies ekspertai įspėja žmones nevalgyti omega 3 riebalų rūgštimis garsėjančių jūros žuvų, skelbia „Bloomberg“.
Boikotas prasidėjo po to, kai didelio vaisių ir daržovių turgaus „Sinfadi“, kuriame buvo nustatyta beveik 100 naujų COVID-19 atvejų, pirmininkas pareiškė, jog naujojo protrūkio ištakos atsektos iki prekeivio importuotomis lašišomis pjaustymo lentos.
Nacionalinės sveikatos komisijos vyresnysis ekspertas Zengas Guangas sekmadienį valstybinei žiniasklaidai duotame interviu sakė, kad „dar neaišku, ar žmonės perdavė virusą lašišoms, ar jos pačios užsikrėtė koronavirusu“. Jis perspėjo Pekino gyventojus kol kas nevalgyti žalių lašišų ir nepirkti importuotų jūrų gėrybių.
Šalies Ligų prevencijos ir kontrolės centro vyriausiasis epidemiologas Wu Zunyou sekmadienį nurodė, kad virusas ant šaldyto maisto paviršiaus gali išgyventi iki trijų mėnesių ir kad agentūra „turi tvirtų įtarimų“, jog naujausio protrūkio šaltinis yra užkrėsti maisto produktai.
Nors nėra aišku, ar koronavirusas gali būti perduodamas per šaldytą maistą, kuris vėliau atitirpinamas, bet spartus lašišų atsisakymas atspindi Kinijos baimę dėl netikėtai vėl prasidėjusio COVID-19 plitimo Pekine – šalies sostinėje, politiniame ir kultūriniame centre, turinčiame 20 mln. gyventojų. Izoliuota apie 20 miesto mikrorajonų, uždarytos kai kurios mokyklos. Vietos pareigūnai skuba surasti žmones, kurie lankėsi „Sinfadi“ turguje arba kontaktavo su jame apsilankiusiais asmenimis.
Jungtinės Karalystės Notingamo universiteto infekcinių ligų epidemiologijos profesorius Keithas Nealas sako, kad bet koks ryšys su lašišomis greičiausiai yra kryžminio užkrato rezultatas, skelbia „Reuters“.
„Turguose tikrai gali būti labai ankšta, daug žmonių, taigi, kaip ir Uhane, tai prisidėjo prie plitimo“, – apie miestą, kuris laikomas viruso kilmės vieta, sako profesorius.
K. Nealo teigimu, ryšys su Europa šiuo atveju jo visai nenustebino, o tai galima paaiškinti viruso paplitimu visame pasaulyje.
„Šis virusas paplito iš Kinijos, visada buvo tikimybė, kad pasaulis Kinijai jį ims ir grąžins. Tai, kad rasta viruso atmaina, dominuojanti Europoje, reiškia labai paprastą dalyką – pakeliavę po Europą, žmonės grįžta į Kiniją“, – teigia akademikas.
Norvegijos maisto saugos žinyba teigia neturinti jokių įrodymų apie užkrėstas žuvis.
Espenas Nakstadas iš Norvegijos sveikatos direktorato netiki, kad virusas į Kiniją pateko per lašišas.
„Sunku įsivaizduoti, kaip lašišos galėjo atvežti virusą į Kiniją“, – NRK sakė jis.
Lašišų boikotas yra dar vienas smūgis jūrų gėrybes į Kiniją eksportuojančioms šalims – juk dėl koronaviruso pandemijos per pirmuosius keturis šių metų mėnesius pardavimas smuko daugiau nei 30 proc. Remiantis Kinijos muitinės duomenimis, prieš krizę keturios didžiausios eksportuotojos – Čilė, Norvegija, Australija ir Danijai priklausančios Farerų Salos – džiaugėsi tolygiai augančia paklausa, kurios vertė praėjusiais metais pasiekė 686 mln. JAV dolerių.
Paklausos didėjimą lėmė daugiau uždirbti pradėję vidurinės klasės atstovai ir žmonių susidomėjimas sveikesne mityba.
Dėl pasikeitusio požiūrio į lašišas pirmadienį pakilo kiaulienos gamintojų akcijų kursas: „Jiangxi Zhengbang Technology Co.“ akcijų vertė Šenzeno vertybinių popierių biržoje po vidurdienio pertraukos padidėjo 6,9 proc., o „Wens Foodstuffs Group Co.“ akcijos pabrango 3,8 proc. Abi mėsos perdirbimo įmonės užfiksavo didžiausią savo akcijų kurso augimą nuo balandžio mėnesio.
Akcijos tikriausiai pabrango dėl lūkesčių, jog vartotojams pradėjus vengti jūrų gėrybių padidės mėsos gaminių paklausa, teigė Šanchajuje įsikūrusios bendrovės „KGI Securities“ analitikas Kenas Chenas.
Balandžio mėnesį paskelbto tyrimo, kurį atliko Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos tyrėjai, išvadose tvirtinama, kad koronavirusas, kiek žinoma, nepaveikia maistui vartojamų vandens gyvūnų ir neužkrečia iš jų pagamintų maisto produktų.
Rizika „turėtų būti nežymi“, tinkamai „ruošiant maistą ir laikantis sanitarijos taisyklių“. Kita vertus, jūrų gėrybių produktų paviršius gali būti užkrėstas virusu, jeigu juos liečia sergantys asmenys, rašė mokslininkai, tarp kurių buvo ir Melba G. Bondad-Reantaso.