Šios derybos pradeda JAV ir Europos ryšiams svarbią savaitę: trečiadienį įvyks NATO gynybos ministrų virtualus susitikimas, jau aptemdytas kontroversiškų Vašingtono planų sumažinti Vokietijoje laikomą amerikiečių kontingentą.
JAV prezidento Donaldo Trumpo politika „Pirmiausiai – Amerika“ jau nulėmė ne vieną ryšių su Europa krizę, bet ES pareigūnai nusiteikę tęsti dialogą su Vašingtonu, net jeigu pažangos nedaug tepasiekiama.
Svarbi šios darbotvarkės dalis – Artimųjų Rytų taikos procesas. Briuselis stengiasi įtikinti Izraelį neįgyvendinti savo planų aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto.
Naujoji Izraelio vyriausybė, ir vėl vadovaujama premjero Benjamino Netanyahu, paskelbė ketinanti aneksuoti Vakarų Krante esančias žydų nausėdijas ir Jordano slėnį, kaip siūloma D. Trumpo administracijos parengtame naujame Artimųjų Rytų taikos plane. Pirminiai žingsniai turėtų būti atlikt nuo liepos 1-osios.
Vienas aukšto rango ES pareigūnas sakė, kad pirmadienį vyksiančios derybos su M. Pompeo pradės tris savaites, „skirtas intensyviai bendrauti“ su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant Izraelio ir JAV vyriausybes, kad aneksija nebūtų vykdoma.
Kalbėdamiesi su M. Pompeo, ES ministrai pareikš savo nepritarimą aneksijoms, anot jų, pažeidžiančioms tarptautinę teisę.
„Dedame pastangas įtikinti visus, kad aneksijos nėra geras sumanymas ir kad jos kurstys nestabilumą, tad Izraelio vyriausybė turėtų persigalvoti“, – sakė ES šaltinis.
M. Pompeo ragino palestiniečius priimti D. Trumpo taikos planą, pagal kurį jiems žadama nepriklausoma, bet mažesnio ploto ir demilitarizuota valstybė bei reikšmingos tarptautinės investicijos.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas praeitą savaitę nuvyko į Jeruzalę, kad pasakytų Izraeliui, jog Europa yra smarkiai susirūpinusi dėl siūlomų aneksijų.
Nerimas dėl tarptautinių organizacijų
Europa taip pat vis labiau nerimauja dėl D. Trumpo pasitraukimo iš tarptautinių organizacijų ir susitarimų, įskaitant jo vėliausius pareiškimus dėl Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir „Atviro dangaus“ sutarties su Rusija.
JAV lyderis praeitą savaitę taip pat nurodė taikyti sankcijas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) pareigūnams, tiriantiems amerikiečių karių galimai įvykdytus karo nusikaltimus. ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad šis D. Trumpo žingsnis kelia „rimtą susirūpinimą“.
ES tebenagrinėja D. Trumpo įsaką dėl TBT, kad nustatytų jo tikėtiną poveikį. Vis tik minėtas aukšto rango pareigūnas sakė, kad blokas laikosi pozicijos, jog sprendimas dėl sankcijų – klaidingas.
Tikimybė pasiekti pažangos sprendžiant šiuos klausimus per pirmadienį vyksiančias derybas atrodo menka, bet abiejų pusių diplomatai tikriausiai sugebės reikšmingai pasistūmėti, siekiant rasti bendrą kalbą Kinijos klausimu.
JAV ragino griežtai kalbėtis su vis labiau savimi pasitikinčiu Pekinu, bet ES stengėsi laviruoti tarp bendradarbiavimo, konkurencijos ir konfrontacijos.
Tačiau aukšto rango ES pareigūnas sakė, kad abiejų pusių vertinimai dėl Kinijos iš esmės sutampa, tik skiriasi požiūriai, tad Bendrija ir JAV tikriausiai sugebės rasti daugiau erdvės bendradarbiauti.
Hipergarsinės raketos
ES dažnai nesisekdavo suformuoti savo 27 narių vieningos pozicijos Kinijos atžvilgiu. Šalių nacionaliniai interesai dažnai susikirsdavo, o Prancūzija perspėjo, kad Europa privalo stengtis neįstrigti tarp Vašingtono ir Pekino.
„Europa privalo atrasti trečiąjį kelią, paremtą tvirta mūsų interesų ir fundamentalių principų gynyba bei atvirumu daugiašaliui dialogui – trečiąjį kelią, kuris nebūtų nei Šaltasis karas, nei naivus nusiraminimas“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as le Drianas.
Prancūzija seniai spaudė Europą tapti nepriklausomesne nuo JAV, o ši pozicija kai kada sukeldavo įtampą NATO.
Aljanso gynybos ministrai ketvirtadienį ir penktadienį surengs atskiras derybas vaizdo konferencijos formatu. Jos vyks Vašingtonui informavus Berlyną, kad JAV svarsto galimybę išvesti iš Vokietijos apie 9,5 tūkst. amerikiečių karių iš 34,5 tūkst. ten šiuo metu laikomų.
Sąjungininkai išklausys JAV gynybos sekretoriaus Marko Esperio, taip pat aptars NATO atsaką į koronaviruso pandemiją ir reagavimą į didėjantį Rusijos ginkluotės arsenalą, įskaitant naujos kartos hipergarsines raketas.
Pompeo pavadino Kiniją augančiu iššūkiu JAV
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo sekmadienį pavadino Kinijos vadovybę „didėjančiu iššūkiu JAV ir visiems laisviems žmonėms“.
M. Pompeo užsipuolė Kiniją dėl jos vykdomos užsienio politikos, žmogaus teisių slopinimo savo teritorijoje, siekio atimti Honkongo piliečių pilietines teises ir taip pat apkaltino Kiniją „skleidžiant dezinformaciją kitose šalyse“.
„Kinija savo elgesiu kelia grėsmę mums visiems“, – sakė M. Pompeo.
„Visi mes turime būti budrūs dėl Kinijos Komunistų partijos keliamos grėsmės mūsų gyvenimo būdui“, – pabrėžė M. Pompeo, kalbėjęs virtualios Amerikos žydų komiteto konferencijos metu.
Koronaviruso pandemijos metu įtampa tarp JAV ir Kinijos nuolat auga. M. Pompeo ir kiti JAV administracijos pareigūnai ne kartą kaltino Pekiną nuslėpus tikrąjį koronaviruso protrūkio mastą. JAV taip pat kritikuoja Kiniją dėl jos veiksmų Honkongo atžvilgiu ir dėl etninių ir religinių mažumų teisių pažeidimų.
Kaip praėjusią savaitę pranešė „Politico“ ir CNN, šią savaitę M. Pompeo ketina susitikti su Kinijos vyriausybės pareigūnais. Susitikimas turėtų vykti Havajuose.