Kitaip, nei tikėjosi prezidentas, šį kartą iškilo net keli didelio populiarumo sulaukę pretendentai, o valdžia nepatenkinti protestuotojai į gatves išėjo likus daugiau nei dviem mėnesiams iki rinkimų.

Tokios įvykių eigos nesitikėjęs A. Lukašenka griebėsi veiksmų – paleido premjero, ekonomisto Sergėjaus Rumaso, vyriausybę ir pakeitė jį jėgos struktūrų atstovu Romanu Golovčenko.

Maidanų nebus, o šimtus iššaudęs diktatorius – pavyzdys

A. Lukašenka jau spėjo prigrasinti mitinguotojams, kad „maidanų“ tikėtis neverta, ir kaip pavyzdį paminėjo Islamą Karimovą, kuris per sukilimą šalyje 2005 metais įsakė sušaudyti apie tūkstantį protestuotojų.

„...pamiršome, kaip buvęs prezidentas Karimovas Andižane numalšino sukilimą, sušaudęs tūkstančius žmonių. Visi jį smerkė, o kai mirė – ant kelių klūpėjo, raudojo, verkė. Mes to nepatyrėme, todėl ir suprasti to nenorime, bent jau kai kurie. Na, ir kaip mums suprasti“, – birželio 4 dieną pareiškė Aliaksandras Lukašenka, pristatęs naujus ministrų kabineto narius ir palietęs prezidento rinkimų kampanijos temą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius ir situaciją Baltarusijoje atidžiai stebintis Vytis Jurkonis teigia, kad tokie manevrai prieš artėjančius rinkimus atskleidžia keletą dalykų. „Yra keletas versijų. Situacija kaip ir įprastinė, žiūrint į ilgametę praktiką. Keisti įvairius ministrus ar bendrai pozicijose esančius asmenis, kad jie neįgautų pernelyg daug galios tam tikrose institucijose. Kitas momentas, turbūt labiau kreipiant dėmesį į artėjančius rinkimus, yra tas, kad naujasis premjeras, nors didžiausi iššūkiai ir problemos Baltarusijoje kyla iš ekonominės perspektyvos, yra susijęs su jėgos struktūromis. Ir kalbama, kad tai – žmogus, kuris siekia gana žinomo jėgos struktūrų asmens Šeimano aplinką, taip pat susijęs su Lukašenkos sūnumi. Iš principo, yra ir tokia versija, kad ruošiamasi rinkimams, galimoms įtampoms. Bet kokiu atveju, tai nėra kažkas tokio visiškai neįprasto, kalbant apie Baltarusijos režimą“, – „Delfi“ sakė ekspertas.

Kitas VU TSPMI dėstytojas ir posovietinę erdvę tyrinėjantis politologas Laurynas Jonavičius pabrėžė, kad vyriausybės pakeitimas tokiu metu rodo A. Lukašenkos sutrikimą ir nežinojimą, ką daryti. „Mano supratimu, tai toks nelabai žinojimas, ką daryti, ir kartu norėjimas parodyti, kad kažkas daroma, kad kontroliuoji situaciją ir kažkas vyksta. Didelės logikos čia nėra“, – sakė L. Jonavičius.

„Galbūt galima galvoti: vietoje to, kas buvo gana liberalus premjeras, atėjo dabar iš saugumo struktūrų, susijęs su saugumiečiais, tad tai – tarsi bandymas suveržti kontrolę tuo atveju, jei prasidėtų kokių nors didelių neramumų artėjant rinkimams ar pačių rinkimų metu. O iš tikrųjų tai man atrodo kaip koks išsiblaškymas. Gal ne išsiblaškymas, o išgąstis, matymas, kad kažką reikia daryti, bet nelabai žinoma, ką konkrečiai. Kita vertus, tas vyriausybės atleidimas buvo anonsuotas ir iš seniau, tai nebuvo visiškai netikėta, apie tai buvo kalbama“, – teigė pašnekovas.

Netikėti išsišokėliai

Didžiulį valdžios susierzinimą sukėlė keletas netikėtai sėkmingai išsikėlusių ir daug populiarumo sulaukusių kandidatų mestų iššūkių ilgamečiam šalies lyderiui. Vienas tokių – vieno didžiausių šalies banko „Belgazprombank“ vadovas Viktoras Babarika, turintis pakankamai finansinių išteklių, be to, jis nėra svetimas Baltarusijos valdžios vertikalėje. Dar vienu, kiek netikėtu ir iš valdžios institucijų kilusiu kandidatu tapo diplomatas Valerijus Cepkalas.

Viktoras Babariko užsiregistravo kandidatu į Baltarusijos prezidentus

Bet kol kas bene didžiausią sąmyšį kruopščiai sukurptame A. Lukašenkos plane sukėlė Sergėjus Tichanovskis. Šis didelį sekėjų ratą socialiniuose tinkluose turintis aktyvistas sulaukė didžiulio palaikymo, o šio pabūgęs A. Lukašenka nurodė neleisti jam rinkti parašų savo kandidatūrai remti. Jam vėliau pareikšti kaltinimai už dalyvavimą nesankcionuotame opozicijos pikete Gardino mieste. Tačiau toks akibrokštas išprovokavo didelį paprastų baltarusių pyktį, o S. Tichanovskio parašų rinkimų akcijos peraugo į antivyriausybinius protestus.

„Tie protestai jau dabar vyksta ir jie, galima sakyti, gana ankstyvi. Čia ir yra ta antroji versija. Užuot paskyrus žmogų, kuris gebėtų atliepti ekonomines problemas, visgi paskiriamas tas, kuris artimesnis jėgos struktūroms ir jų aplinkai. Ir tai neatrodo stebėtina tame priešrinkiminiame kontekste, vykstant protestams. Tarp tarptautinių apžvalgininkų jau dabar matomas nuogąstavimas, kad tikimybė, jog bus imtasi represijų, yra gana aukšta. Ir šie signalai pastebimi jau dabar. Yra sulaikytų žmonių, tarp jų – žurnalistų. Nuskambėjo tokie gana griežti pasisakymai, kad Baltarusijoje jokių „maidanų“ nebus. Ir priminti keli atvejai kaimyninėse šalyse, kai buvo pralietas žmonių kraujas. Tai rodo, kad Baltarusijos valdžia išgyvena nelengvą ir gana įtemptą periodą“, – teigė V. Jurkonis.

Protestai kaip reikiant įbaugino šalies prezidentą, kuriam savotiškai nepasisekė, nes prie pablogėjusios situacijos šalyje smarkiai prisidėjo naujojo koronaviruso pandemija. „Na, čia keli dalykai susidėjo, iš Lukašenkos pusės žiūrint, negeri. COVID-19 virusas, nelabai gerai tvarkosi, sakykim taip, ekonominė situacija, ji eina prastyn, ir čia tokia proga pabūti šeimininku. Be to, žmonės pavargo. Nesugebėdami spręsti rimtų problemų jie bando parodyti, kad kažką reikia daryti kitaip. O dėl pačių protestų kol kas sunku pasakyti, ar tai yra dideli protestai, ar tai – kritinė masė žmonių, kurie pasiryžę protestuoti iki galo, pasiryžę stovėti iki galo. Čia dar reiktų keletą savaičių ar mėnesį palaukti. Kai bus arčiau rinkimų, tuomet bus aišku, ar Lukašenka atsikratys kandidatų, kurie dabar yra gana populiarūs, ir kaip jų atsikratys“, – kalbėjo L. Jonavičius.

Valerijus Cepkalas

Bandys neprileisti prie balsalapio

Savo nepasitenkinimą A. Lukašenka nesidrovėjo išreikšti garsiai, kai apkaltino aktyvistus rengiant išpuolius valdžios atžvilgiu. A. Lukašenka Baltarusijos gyventojams patarė „mažiau visokiose instagramose ir telegramų kanaluose stebėti tas esą ilgas eiles“. Anot prezidento, žmones, kurie jau dvi savaites stovi eilėse norėdami pasirašyti, kad galėtų iškelti norimą kandidatą į prezidentus „ne Lukašenką“, suveža specialiai. Be to, anot jo, procesas primena savotišką užburtą ratą. „Na ir ką, pasirašė, o tada vėl stoja į eilės galą, dar kartą pasirašo... Automobiliais juos veža. Pasirašė, pasitraukė, sėdo į mašiną, apvažiavo rajoną ir vėl stovi eilėje...“, – praėjusią savaitę gyventojams aiškino A. Lukašenka.

„Ši rinkimų kampanija prasidėjo vos prieš tris savaites, bet jau šiandien matome, kad tikrai ne visi pretendentai į kandidatus ketina nueiti šį kelią civilizuotai. Aplink matome įstatymų, etikos normų pažeidimų, užgaulių, išpuolių valdžios atžvilgiu“, – sakė prezidentas Minske surengtame pasitarime su jėgos struktūrų atstovais.

Aleksandras Lukašenka

Prezidentas nevengė įvardyti visos puokštės krizių, kurios, jo manymu, kamuoja šalį. „Jis atrodė gana nuoširdžiai kalbąs pastarąsias dienas, kai sakė, kad niekam („jiems“) valdžios neatiduos. Kad „maidanų“ nebus. Išsikvietė saugumo struktūrų vadovą, ir tai buvo rodoma gana demonstratyviai. Tai rodo, kad situacija nėra patogi. Turbūt netgi nėra įprasta, lyginant su ankstesniais rinkimais. Tos įtampos tikrai yra. Ir Lukašenka viešai išsakęs, kad problemų įvairovė didelė. Kad mato net kelias pandemijas: tiek ekonominę, tiek su sveikatos problemomis susijusią, tiek politinį visą kontekstą – rinkimai, pastangos skleisti dezinformaciją. Tai politinė, ekonominė, informacinė grėsmė, ir dar jis periodiškai užsimena apie užsienio žaidėjus, kurie čia neva bando turėti savo vaidmenis kalbant apie šiuos dalykus. Taip, įtampa jaučiama labiau negu įprastai“, – kalbėjo V. Jurkonis.

Mušti mitinguotojus paprasčiau

Tačiau didžiausia problema A. Lukašenkai kol kas išlieka ta, kad tie „jie“, norintys mesti iššūkį jo valdymui ir neva rengiantys išpuolius prieš valdžią, nuleisti rankų neketina. Su paprastais protestais susidoroti Baltarusijos režimas moka puikiai, tačiau įveikti tokį personalizuotą pasipriešinimą nebus taip paprasta.

„Tichanovskis yra tas, kuris mobilizuoja tą protesto balsą. O tas protesto balas gana girdimas, jis kaupiasi ne vienus metus. Tai nėra tik koks nors paskutinių metų fenomenas. Dėl kišamų pagalių į jo ratus nemaža dalimi ir matome tuos protestus. Šis žmogus turi gana nemažą auditoriją „Youtube“ ir regionuose, savotiškai apeliuoja į tuos sluoksnius, kurie kadaise atvedė į valdžią dabartinį prezidentą. Ir jis gali atrodyti gana pavojingas, kad neįsiūbuotų protestų balsų valties“, – kalbėjo V. Jurkonis.

Kad ši rinkimų kampanija bus kitokia, rodo ir tai, jog naujieji A. Lukašenkai iššūkį siekiantys mesti pretendentai nėra tradicinės opozicijos nariai. „Įdomu tai, kad jie nėra tokios opozicijos žmonės, kaip mes ją suprantame. Yra pusiau sisteminiai. Tichonovskis – toks tarsi iš šono, toks naujos kartos veikėjas. Jie visi eina prieš Lukašenką, bet neturi ryšio su ta tradicine opozicija, kuri kalba apie provakarietišką, demokratinę Baltarusiją. Jie labiau neutralūs veikėjai ir reali Lukašenkos alternatyva, jie neturi ryšių su opozicija, kuri diskreditavo save ryšiais su Vakarais. Kita problema – jie kol kas eina prieš Lukašenką, bet neaišku, už ką jie eina. Štai čia yra didelis klausimas. Ir kokia būtų jų politika, kaip į juos reaguotų ta pati Rusija, patys Baltarusijos gyventojai, didelė nežinomybė. Kokia jų kryptis – niekas kol kas negali pasakyti“, – tvirtino L. Jonavičius.

A. Lukašenka jau ėmėsi veiksmų ir prieš kitus pretendentus. Vizito iš jėgos struktūrų sulaukė ir V. Babariko bankas. Baltarusijos valstybės kontrolės komiteto pareigūnai ketvirtadienį atliko kratas komerciniame banke „Belgazprombank“.

Viktoras Babarikas

Valstybės kontrolės komitetas pranešė, jog kratos atliekamos tiriant baudžiamąją bylą dėl mokesčių vengimo ir neteisėtais būdais įgytų lėšų legalizavimo. „Įtariamieji šioje byloje – komercinių struktūrų atstovai, taip pat buvę ir dabartiniai bankų sistemos darbuotojai“, – teigiama tarnybos pranešime spaudai.

Tai, kad tiek V. Babariko, tiek V. Cepkalas kelia rimtą susirūpinimą A. Lukašenkai, rodo tas faktas, jog abu yra atėję iš buvusios nomenklatūros. „Abu turi savotiškų pliusų ir savo tam tikrą auditoriją. Cepkalas – dėl įkurto aukštųjų technologijų parko, kuris visai neblogai veikia. Babariko – dėl savo vaidmens bankininkystės sektoriuje, bendrai dėl savo tokio gana optimistinio kalbėjimo. Ir tai, kad jis subūrė tą iniciatyvinę grupę ganą skaitlingą, negalėjo nepadaryti įspūdžio. Jis atrodo vienas iš tų, kuris pajėgus surinkti 100 tūkst. parašų, tai tokie trys neįprasti kandidatai, palyginti su ankstesniais rinkimais, kelia ir sąmokslo teorijų, ir tam tikrą nerimą, kaip čia su jais reikėtų elgtis. Baltarusijos režimas aiškiai žino, kaip reikia elgtis su protestais, yra ilgametė patirtis, kaip juos išvaikyti, ir tai nekelia kokių nors didelių sentimentų“, – tikino V. Jurkonis.

„Kaip sureaguos į galimas Cepkalo ar Babariko problemas? Jie, aš manau, dar bando analizuoti ir testuoti. Jie turi pakankamai administracinių priemonių, kad neleistų šiems žmonėms tapti kandidatais, – neįtrauks dalies surinktų parašų ir t. t. Tad yra didelė tikimybė, kad Babariko išliks tiesiog pretendentu į kandidatus. Aš laikyčiausi gana konservatyvios nuomonės, kad Baltarusijos režimas nėra silpnas, nors ir yra tam tikrų iššūkių, permainų tikimybė rinkimų metu mažoka. Bet sekti reikia, nes tai rodo, ko galima tikėtis ateityje“, – kalbėjo pašnekovas.

Šią situaciją atidžiai stebi kaimynė Rusija, ji jau kurį laiką stengiasi paspausti A. Lukašenką politiniame ir energetiniame fronte. Ekspertai kol kas sutaria, kad Rusija kantriai lauks situacijos atomazgos, o, kaip reikalai klostysis toliau, prognozuoti sunku.