Gegužės 15-osios rytas, žinoma, buvo visiškai kitoks. Beveik visos parduotuvės atidarytos, bet statybininkai, kurie naudodamiesi sumažėjusiu eismo intensyvumu suskubo tobulinti infrastruktūrą, faktiškai nustelbia pirkėjus. Tarp jų gatvėje galėjai sutikti ir Gerardą Zandbergeną, vadovaujantį „Locatus“, olandų tyrimų įmonei, teikiančiai duomenis apie Beneliukso regioną ir Europos didmiesčius klientams, tokiems kaip bankai, mažmenininkai ir vyriausybinės agentūros.

„Mūsų klientai nori žinoti, kiek žmonių praeina pro jų parduotuvę kas valandą ir kiekvieną dieną, ir kiek iš jų užeina vidun“, - sako G. Zandbergenas, siurbčiodamas išsineštinę kavą šalia Begijnhofo, 14-ojo amžiaus kiemelio. Jutikliai, strategiškai įmontuoti apsipirkimo zonose, surenka signalus iš gretimų telefonų, kuriuos bendrovė nagrinėja ir nustato, kiek žmonių praeina pro konkrečią vietą konkrečiu laiku. „Locatus“ duomenys primena informaciją, kurią „Google“ ir „Apple“ teikia sveikatos apsaugos institucijoms ir kitoms organizacijoms, siekiančioms išsiaiškinti karantinų poveikį mobilumui viso pasaulio mastu, tačiau pastarieji duomenys yra daug išsamesni.

Kovo 12-ą dieną, praėjus dviem savaitėms po to, kai buvo diagnozuotas pirmasis COVID-19 atvejis Nyderlanduose, šalies premjeras Markas Rutte surengė spaudos konferenciją, per kurią paprašė – būtent, paprašė, ne įsakė, - visų šalies gyventojų, kiek tai įmanoma, dirbti iš namų. Po dviejų dienų „Locatus“ surinkti duomenys parodė, kad pėsčiųjų eismas judriose apsipirkimo zonos gatvėse, tokiose kaip Kalverstraat, sumažėjo maždaug 80 procentų. Paryžiuje ir Madride, po to, kai nacionalinės vyriausybės įvedė privalomas „likti namuose“ priemones, lankytojų apsipirkimo zonose sumažėjo apie 95 proc., sako man G. Zandbergenas, mudviem sėdint ant suoliuko per deramą atstumą vienam nuo kito.

Tačiau per du kilometrus nuo De Pijpo rajono, Ferdinando Blostraato gatvėje – su savo „Albert Heijn“ prekybos centru, „Ron Verboom“ kepykla ir Simono Levelto specializuota kavine-arbatine, - paveikslas jau visiškai kitoks. Pėsčiųjų eismas kaimyniniuose komerciniuose kvartaluose Nyderlanduose beveik nepakito nuo tos dienos, kai nuskambėjo M. Ruttės prašymas. „Žmonėms vis tiek reikia valgyti ir savimi rūpintis“, - sako G. Zandbergenas.

Koronavirusas Nyderlanduose

Ir daugeliu atvejų olandai elgėsi išties atsakingai. Parduotuvių savininkai pertvarkė lentynas, perėjimuose pritvirtino specialias statybose naudojamas juostas, nurodančias pirkėjams laikytis saugaus atstumo. Leidžiamas žmonių srautas reguliuojamas ribojant laisvų pirkinių krepšelių kiekį, darbuotojams prie įėjimo į parduotuvę tikrinant, ar visi juos turi. Dauguma pirkėjų pasitraukia į šalį, leisdami kitam praeiti, idant nepriartėtų per daug arti.

Tokia tvarka įsigaliojo ekspromtu per pirmąsias porą savaičių po M. Ruttės kreipimosi. Nors restoranai sunkiai išsilaiko, Thijmenas de Loosas, „Simon Levelt“ savininkas, iš kurio aš perku kavą, sako, kad verslas nuo pirmosios karantino dienos faktiškai net išaugo - net jei maisto pristatymo į biurus paslaugos ir sunyko. „Biuruose niekas dabar nebeužsisako kavos“ , - sako jis kreivai šyptelėdamas.

Nors Paryžius, Milanas, Madridas ir daugelis kitų Europos didmiesčių per karantiną tapo faktiškai sunkiai atpažįstami, gyvenimas Amsterdame per daug nepasikeitė. Vaikams Ispanijoje buvo uždrausta palikti namus šešias savaites. Paryžiečiams grėsė bauda, jei jiems nepavykdavo užpildyti ir pateikti formos, paaiškinančios kiekvieną savo išėjimą iš namų. Nors eismas Amsterdame ir sulėtėjęs, einant į sustikimą su D. Zandbergenu, man vis tiek teko manevruoti tarp pėsčiųjų, dviračių, automobilių, prekių pristatymo furgonų ir tramvajų. Praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo protrūkio pradžios šalyje, Nyderlandai nepatyrė nė vienos dienos tokio griežto karantino, koks buvo įprastas kitur.

„Mes renkamės tokį scenarijų: kontroliuojamas infekcijos paskirstymas po grupes, kurioms rizika sunkiai susirgti mažiausia, - kovo 15 dieną kreipdamasis į tautą, kalbėjo M. Ruttė. Tokios strategijos esmė buvo „kontroliuojamu būdu auginti grupinį imunitetą“. Europoje vienintelė Švedija įvedė mažiau apribojimų – o mirčių skaičius joje daug didesnis.

Koronavirusas Nyderlanduose

Strategija rizikinga. Nyderlanduose nuo COVID-19 mirė beveik 6000 žmonių, ir kaip rodo duomenys, infekuota mažiau nei 6 proc. gyventojų, tad lieka daug erdvės vėlesnėms bangoms. „Reikia būti budriems, - sako Eileen Choffnes, buvusi JAV nacionalinės Akademijos Medicinos forumo dėl mikrobų grėsmių direktorė, šiuo metu einanti infekcinių ligų konsultantės pareigas. Pasak jos, leisti dalinį viruso plitimą yra tolygu leisti daliai žmonių mirti. Maggie de Block, Belgijos visuomenės sveikatos ministrė, smarkiai kritikuoja tokį olandišką požiūrį. „Jie leidžia virusui laisvai plisti, - kalbėjo ji Briuselio laikraščiui „De Morgen“. – Tai pavojingas požiūris.“

Olandiško atsako į koronavirusą švelninimo etapas didžiąja dalimi suveikė, lyginant su kaimyninėmis šalimis. Nyderlandai, kaip ir dauguma Europos šalių, pajuto stiprų smūgį pačioje pandemijos pradžioje – bet šalis taip pat išsiskiria tuo, kad joje naujų atvejų pikas buvo vienas iš trumpiausių pasaulyje. Kovo 26 dienos duomenimis, mirčių skaičius kas penkios dienos išaugdavo dvigubai; po dviejų savaičių mirties atvejų augimas sulėtėjo iki vienuolikos dienų; o kai buvo paspartintas testavimas, mirštamumas nuo viruso toliau sparčiai mažėjo. Naujų hospitalizacijų per dieną skaičius sumažėjo nuo 610 atvejų piko, pasiekto kovo 28 d., iki vidutiniškai vieno per dieną paskutinę gegužės savaitę.

Mirštamumas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (rodiklis, skaičiuojmas norint įvertinti tikrąjį mirčių skaičių nuo koronaviruso neturint tikslių duomenų), pašoko 50 proc. per juodžiausią protrūkio fazę. Bet jau apie gegužės 22 dieną, jis jau nukrito iki nulio, rodo olandų vyriausybės duomenys. „EuroMomo“, mirštamumo stebėsenos organizacijos, duomenimis, šuolis yra mažesnis nei prieaugis Belgijoje, Italijoje ar Ispanijoje, - viso šios šalys juk buvo įvedusios griežtesnes priemones (geriau sekėsi tik Vokietijai, kurios karantinas buvo ne toks griežtas kaip dalyje Europos šalių, bet griežtesnis nei Nyderlanduose). Amsterdame mirštamumo lygis šį pavasarį buvo beveik toks pat kaip įprastai. Olandų reanimacijos skyriai niekada nebuvo maksimaliai užpildyti, o dabar jie pakankamai tušti, kad būtų galima atnaujinti planines būtinas operacijas.

Nyderlandai išlygino kreivę ir kartu išlaikė savo piliečių gyvenimą kiek įmanoma pakenčiamą.
M. Ruttės vyriausybė protrūkio pradžioje lėtai reagavo į COVID-19. Sausio 24 dieną Prancūzija pranešė apie pirmąjį koronaviruso atvejį Europoje, ir tokia žinia spėjo pasėti abejonių dėl Kinijos tvirtinimų, esą nėra aiškių įrodymų dėl viruso žmogaus žmogui perdavimo. Vasario 4 dieną belgui, kuris atskrido iš Uhano į Nyderlandus, buvo diagnozuotas COVID-19; tuo metu buvo galima užtikrintai daryti prielaidą, kad SARS-CoV-2 pasiekė šalį. Vis dėlto vasario 21-23 d. savaitgalį M. Ruttė nenutraukė karnavalo švenčių; pietinėje šalies dalyje, kur vyrauja katalikai, karnavalo dalyviai linksminosi perpildytuose baruose, ir būtent šis regionas netrukus tapo viruso židiniu.

Koronavirusas Nyderlanduose

Tik kovo 9 dieną premjeras ir koalicinė vyriausybė, vadovaujama M. Rutte centro dešiniosios Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją, patarė atsisakyti įpročio spausti vieni kitiems rankas ir paprašė pietinės Šiaurės Brabanto provincijos, kurioje buvo registruota beveik pusė visų atvejų, gyventojų, jei įmanoma, dirbti iš namų. Nyderlandai jau buvo užregistravę 321 užsikrėtimą. Po trijų dienų rekomendacija dėl darbo iš namų buvo jau išplatinta visoje šalyje. M. Ruttė uždraudė renginius, kuriuose būtų daugiau nei šimtas žmonių, ir paprašė profesionalių medikų neišvažiuoti iš šalies.

Kovo 15 dieną jis uždarė mokyklas, bet kai kuriose iš jų leido veikti dienos priežiūros centrams, skirtiems prižiūrėti svarbiausių tarnybų darbuotojų vaikus. Daugiau nei trijų žmonių grupės (išskyrus, šeimos narius) privalėjo laikytis 1,5 metro atstumo vieni nuo kitų, Toks apribojimas lieka galioti, jo nesilaikant gresia 390 eurų (345 JAV dolerių) bauda, be jokių išlygų. Kavinės, barai, restoranai, sporto salės ir bet kokios profesinės veiklos, kur neišvengiamas artimas kontaktas su klientais, pavyzdžiui, odontologų kabinetai ir kirpyklos (ir viešnamiai, juk čia Nyderlandai) turėjo užsidaryti per valandą. Bet parkai, paplūdimiai ir parduotuvės – ne tik „pagrindinių prekių“, tokios kaip maisto produktų, vaistinės ir degalinės, - galėjo toliau veikti.

Nyderlandai pasirinko, M, Rutte žodžiais, „protingąjį karantiną“. Per savo nacionalinį kreipimąsi į tautą – pastarąjį kartą Nyderlandų vyriausybės vadovas į šalį per televiziją buvo kreipęsis praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai buvo kilusi naftos krizė, - jis pabrėžė, kad suvaržymai turi kainą, net jeigu iškart ji ir nejuntama. „Mes ir toliau ieškosime pusiausvyros tarp būtinų priemonių ir galimybių tęsti įprastą gyvenimą, kiek tai įmanoma“, - sakė jis.

Koronavirusas Nyderlanduose
Foto: AP / Scanpix

M. Rutte pagrindiniai principai – leisti žmonėms išeiti iš namų, bet jais pasitikėti, jog jie laikysis saugaus atstumo – reikalavo didelio jo rinkėjų palaikymo. „Visas planas buvo paremtas visuomenės parama“, - sakė Daana Roovers, medicinos daktarė, Amsterdamo universiteto filosofijos profesorė ir „tėvynės mąstytoja“ (neoficialus titulas, kurį jai suteikė „Philosopher“ žurnalas ir laikraštis „De Trouw“).

„Kai Nyderlanduose įvedate taisyklę, visada sulauksite daug pasipriešinimo – mes nesame labai paklusnūs, - sakė ji. – Tad jeigu suteiksite žmonėms šiek tiek erdvės patiems manevruoti, įgysite daugiau paramos, ir jūsų planas bus sėkmingesnis.“

Tai užkoduota olandų istorijoje ir nacionaliniame charakteryje. Bas Heijnė, Amsterdamo laikraščio NRC straipsnių autorius, kuris gyvena dalį laiko Paryžiuje, sako, kad Prancūzija „daug dėmesio skiria procedūroms – dekoratyviniam elementui, biurokratijos ritualui“. Nyderlanduose, priešingai, „požiūris į krizę labiau orientuotas į pačių žmonių atsakomybę – suvokimas turi ateiti iš vidaus, neįbrukamas taisyklių.“

Ir iš tiesų, kovo 12 dieną M. Rutte pareiškė: „Noriu paraginti jus visus nenuleisti akių vieniems nuo kitų. Padėti vieni kitiems, kur įmanoma.“ Skelbimai Amsterdamo metro stotyse atkartoja premjero raginimus: kas kelios minutės prašoma keleivių laikytis 1,5 metro atstumo (olandų ir anglų kalbomis).

Koronavirusas Nyderlanduose
Foto: Zuma Press / Scanpix

Olandams, paaukojusiems tam tikrą laisvę vardan bendro tikslo, tokia samprata siekia vienuoliktąjį amžių, kai olandai ėmė bendradarbiauti sausindami pelkes, idant susigrąžintų žemę, kuri, ūkių pavidalu, vėliau buvo pasidalyta tarp savanorių. Devyni iš dešimties olandų šių metų kovą pripažino, jog jie „sutinka atsisakyti dalies savo individualių laisvių, kad tik būtų sustabdytas koronaviruso plitimas“, rodo „Motivaction“ ir „WIN/Gallup“ atlikta apklausa.

„Protrūkio suvaldymo komandą“, patariančią M. Ruttei, sudaro epidemiologai, gydytojai terapeutai ir visuomenės sveikatos ekspertai, tačiau joje nėra nei ekonomistų, nei verslo interesams atstovaujančių žmonių. Nors grupės viešuosiuose pasisakymuose nenurodoma, kad sprendžiant, kaip kovoti su koronavirusu, nebuvo atsižvelgiama į padarinius ekonomikai ar ilgalaikį poveikį sveikatai, Nyderlandų bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį metų ketvirtį susitraukė 1,7 procento, kai tuo tarpu Europos Sąjungos BVP analogišku laikotarpiu smuko 3,5 procento.

Moksliniai tyrimai pažeria vis daugiau įrodymų, jog „protingasis karantinas“ bus naudingas tiek olandų ekonomikai trumpuoju laikotarpiu, tiek šalies sveikatai ilguoju laikotarpiu. Trumpai kalbant, skurdas kenkia jūsų sveikatai, o pastangos jo išvengti kelia ekonominį lygį mažinant medicinos išlaidas. Griežti karantinai gali sukelti socialinių, ekonominių ir sveikatos padarinių, kurie nebus jaučiami dar keletą metų o gal net dešimtmečius. Suaugusiųjų sveikata ir ligų rizika yra siejama su žalinga patirtimi vaikystėje ir net gestacijos laikotarpiu. Jeigu jūsų motina nėštumo metu prastai maitinosi, jums gresia didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. O galinga ledų audra, praūžusi Kvebeke 1998 metais, per kurią keturi milijonai žmonių kone mėnesį neturėjo elektros, atskleidžia platesnio masto padarinius: tuo metų besilaukiančios moterys pagimdė mažesnio svorio kūdikius (kas gali sukelti sveikatos problemų visam žmogaus gyvenimui), su silpnesnėmis smulkiosios motorikos funkcijomis (kas gali būti prastesnių mokymosi rezultatų pradinėse klasėse pranašu).

„Tai, ką darome sveikatos labui, taip pat turės įtakos ekonominiam atsigavimui, - balandžio 7 d. laiške, adresuotame parlamentui, rašė sveikatos ministras Hugo‘as de Jongė, aiškindamas savo rekomendacijas M. Ruttei. - Čia nėra prieštaravimo - tai tos pačios monetos dvi puselės.“

Markas Rutte

Nyderlandai gali sau leisti švelnesnį atsaką į koronavirusą, nes šalies gyventojai turi didesnį, pasak Niujorko universiteto ekonomisto Michaelio Grossmano, „sveikatos kapitalą“. Olandai rečiau nei jų kaimynai linkę sirgti ligomis, kurios apsunkina COVID-19 ligonių būklę. Nyderlanduose yra mažiau nutukusių ir rūkančių žmonių, lyginant su beveik visomis Europos valstybėmis, o šalies širdies-plaučių obstrukcinių ligų rodiklis yra žemiausias visame regione. Olandus galima būtų sulyginti su verslu, kuriam nurodyta užsidaryti, bet kuris turi pakankamai finansinių išteklių, kad išliktų, - jų „sveikatos atsargos“ palyginti didelės ligai atremti.

Olandų sveikatos agentūros aktyvai samdo žmones, kurie atliktų testus ir atsektų kontaktus, ir nors yra kritikų, sakančių, kad jų pastangos nėra pakankamai sparčios, gegužės 6 dieną šalis viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) testavimo standartą. M. Rutte atšaukė dalį apribojimo priemonių gegužės 11 dieną. Pradinėms mokykloms buvo leista atsidaryti su tam tikromis sąlygomis. Mano jaunesnės dukros mokykla įtraukė papildomas priemones, tokias kaip atvykimo laiko grafiko sudarymas ir geltonųjų juostų priklijavimas ant koridorių grindų, nurodant moksleiviams jų judėjimo kryptį. Kitos mokyklos reikalauja tarp pamokų plauti rankas.

Kirpyklos ir odontologai (bet ne prostitutės) jau atnaujino veiklą, įvesdamos papildomas atsargumo priemones. Kai kurie bibliotekų padaliniai jau veikia Amsterdame. „Locatus“ duomenys rodo, kad pėsčiųjų eismas Kalverstraaat gatvėje beveik grįžo į ikipandeminį lygį. Švedijoje centrinė atsako į koronviruso protrūkį figūra, Andersas Tegnellas, birželio 2 dieną per nacionalinį radiją kalbėjo: „Jeigu mums būtų lemta susidurti su ta pačia liga dar kartą, žinant tai, ką žinome dabar, manau, mes pasirinktume tarpinį Švedijos ir likusio pasaulio scenarijaus variantą“, - sakė A. Tegnellas. Vienas iš tokių tarpinių atsakų būtų, be abejonės, olandų strategija.

Nyderlanduose atviros kavinių, barų bei restoranų terasos atsidarė birželio 1 dieną - staliukai išdėstyti atokiau vienas nuo kito, o darbuotojai, priimantys užsakymus, visada teiraujasi, ar daugiau nei trijų žmonių grupelės yra iš tos pačios šeimos. (Bet svarbiausia, kad dabar, restoranams laikantis naujų reikalavimų, iš namų ištrūkti ištroškusiems lankytojams gauti vietą prie staliuko – tapo kone neįmanoma misija.)

„Mes stengsimės visa tai užbaigti kiek įmanoma greičiau, bet ne atsakomybės sąskaita, - gegužės 6 dieną žurnalistams sakė M. Rutte. – Geriau būti atsargiems šiandien nei gailėtis rytoj. Toks perspėjimas siejamas su visais tais dalykais, apie kuriuos šiandien kalbame. Mes galime atverti Nyderlandus tik su viena sąlyga: jeigu visi toliau elgsis išmintingai.“

To pasiekti nebus lengva. Kai gegužės 21 dieną per nacionalinę šventę oro temperatūra staigiai šoktelėjo, žmonių minios tapo per didelės, kad būtų įmanoma laikytas saugaus fizinio atstumo parkuose, ir policija uždarė juos naujiems lankytojams. Iki kitos šventės, numatytos birželio 1 dieną, Amsterdamo valdžia sumontavo minių kontrolės aptvarus ir nudažė pievoje ratus grupėms vienai nuo kitos atskirti. Po tokios ilgos izoliacijos „eismas gatvėje, tikėtina, bus itin didelis“, spėlioja Martijnas Potgiesseris, picerijos „De Pizzakamer“, esančios netoli mano namų, savininkas. – Daug didesnis nei praėjusią vasarą.“