Apie tai pranešta Šiaurės Korėjai pažėrus grasinimų dėl tokios aktyvistų veiklos.
Pchenjanas nuo praėjusios savaitės paskelbė virtinę tulžingų pareiškimų, smerkdamas Pietų Korėją už tai, kad ši nepažaboja aktyvistų, leidžiančių per sieną balionus su lankstinukais, kuriuose kritikuojamos Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno branduolinės ambicijos ir žmogaus teisių padėtis šalyje.
Dvi pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos grupės „pažeidė susitarimą tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų lyderių ir sukėlė įtampą“, rašoma Pietų Korėjos suvienijimo ministerijos išplatintame pareiškime.
Anot ministerijos, ji pateiks policijai teisinį skundą, kaltindama šias grupes pažeidus įstatymą dėl abiejų Korėjų bendradarbiavimo, ir pradės jų licencijų atšaukimo procesą.
Lapelius su Pchenjano režimo kritika platinančių aktyvistų veikla seniai kursto įtampą tarp Pchenjano ir Seulo. Analitikai sako, kad planuojami teisiniai žingsniai gali išprovokuoti protestus dėl galimo teisės į saviraiškos laisvę pažeidimo.
Seulo pareigūnai praėjusią savaitę pareiškė, kad bus svarstoma galimybė uždrausti skraidinti lankstinukus. Apie tai buvo pranešta praėjus kelioms valandoms po to, kai įtakinga Šiaurės Korėjos lyderio sesuo ir patarėja Kim Yo Jong paskelbė tūžmingą pareiškimą apie šią aktyvistų veiklą.
Valstybinės žiniasklaidos išplatintame pareiškime Kim Yo Jong pabėgėlius iš Šiaurės Korėjos, dalyvaujančius leidžiant balionus, pavadino „padugnėmis“ ir „mišrūnais“, išdavusiais savo tėvynę. Ji pridūrė, kad atėjo laikas „patraukti jų šeimininkus atsakomybėn“, turėdama galvoje Seulo vyriausybę.
Pagrasinusi, kad Pchenjanas nutrauks 2018 metais abiejų Korėjų pasirašytą karinį susitarimą ir uždarys ryšių palaikymo biurą, kurio veikla jau kelis mėnesius sustabdyta dėl koronaviruso protrūkio, šią savaitę Kim Yo Jong nurodė nutraukti visas ryšių linijas su Pietų Korėja.
Šis žingsnis dar labiau padidino įtampą tarp šalių, kurių santykiai yra aklavietėje, nepaisant 2018 metais surengtų trijų Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino susitikimų.
1950–1953 metų Korėjos karas baigėsi tik paliaubomis, o ne formalia taikos sutartimi, todėl abi pusiasalio valstybės, skiriamos smarkiai įtvirtintos sienos, techniškai tebekariauja.