Naudodama metodus, panašius į taikomus žvalgybos agentūrų, studiją atlikusi tyrėjų komanda išanalizavo komercinių palydovų nuotraukas ir „pastebėjo nuo 2019 m. vasaros pabaigos iki rudens pabaigos dramatiškai išaugusį automobilių srautą prie penkių didžiausių Uhano ligoninių“. Šią informaciją pateikė tyrimui vadovavęs Harvardo universiteto medicinos profesorius dr. Johnas Brownsteinas, skelbia abcnews.go.com.
Su „ABC News“ ir anksčiau bendradarbiavęs profesorius sakė, jog eismo srauto padidėjimas taip pat „sutapo su“ išaugusiomis užklausomis Kinijos internete: buvo ieškoma „tam tikrų simptomų, kurie vėliau buvo priskirti naujajam koronavirusui“.
Nors dr. J. Brownsteinas pripažino, kad įrodymai yra netiesioginiai, jo teigimu, tyrimas pateikė svarbių naujų duomenų apie paslaptingąją COVID-19 kilmę.
„Spalio mėnesį ten kažkas vyko, – pareiškė dr. J. Brownsteinas, Bostono vaikų ligoninės vyriausiasis inovacijų pareigūnas ir šios ligoninės Skaičiuojamosios epidemiologijos laboratorijos direktorius. – Akivaizdu, kad kažkokia socialinė sumaištis kilo gerokai anksčiau, nei oficialiai prasidėjo naujojo koronaviruso pandemija.“
Praėjusių metų pabaigoje Kinijoje atsiradęs koronavirusas išplito po visą pasaulį. Remiantis Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, COVID-19 užsikrėtė beveik 7 mln. žmonių, o aukų skaičius viršija 400 tūkst. Manoma, kad virusą žmonėms perdavė dar nenustatyta gyvūnų rūšis, kuriai jis nepadarė didelio poveikio. Užtat paplitęs tarp žmonių, naujasis koronavirusas tapo baisiausiu natūraliu žudiku nuo ispaniškojo gripo pandemijos, siaubusios pasaulį prieš šimtą metų.
Nors Kinijos pareigūnai apie Uhane plintantį naują kvėpavimo takų patogeną Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) oficialiai informavo tik gruodžio 31 d., Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žvalgybos agentūros surinko duomenų apie sveikatos problemą dar lapkričio pabaigoje ir perdavė juos Pentagonui, tvirtina su konfidencialia informacija susipažinę keturi šaltiniai.
Kadangi bet kokio naujo viruso kilmę itin sunku nustatyti, bet mokslininkams labai svarbu ją išsiaiškinti, viso pasaulio ekspertai skuba atskleisti patogeno, oficialiai žinomo kaip SARS-CoV2, paslaptis. Šią tyrėjų užduotį gerokai apsunkino Kinijos vyriausybės atsisakymas visapusiškai bendradarbiauti su Vakarų šalių ir tarptautinėmis sveikatos agentūromis, skundėsi Amerikos ir PSO pareigūnai.
Dr. J. Brownsteinas su savo komanda, kurią sudarė tyrėjai iš Bostono universiteto ir Bostono vaikų ligoninės, daugiau nei mėnesį bandė nustatyti požymius, kada Kinijos Hubėjaus provincijos gyventojai pirmą kartą susidūrė su COVID-19.
Dr. J. Brownsteino tyrimų projekto logika buvo paprasta: kvėpavimo takų ligos sukelia labai specifinį bendruomenių, kuriose plinta, elgesį. Taigi, palydovinės nuotraukos, kuriose užfiksuotas toks elgesys, padėtų paaiškinti, kas vyko, net jeigu tuo metu užsikrėtę žmonės nesuvokė problemos masto.
„Mes bandome panagrinėti ligoninių veiklą ir užimtumą, – aiškino medicinos profesorius. – Skaičiuojame prie ligoninės esančius automobilius. Stovėjimo aikštelės prisipildo, jeigu ligoninėje yra daug pacientų. Taigi, kuo daugiau automobilių stovėjimo aikštelėje, tuo intensyviau dirba ligoninė, galbūt dėl to, kad bendruomenėje kažkas vyksta, pavyzdžiui, plinta infekcija ir vis daugiau žmonių kreipiasi į gydytojus. Tereikia pažiūrėti į automobilių skaičių... Daugiau transporto priemonių aptikome prie kelių ligoninių.“
Dr. J. Brownsteino teigimu, išanalizavus duomenis susidarytas vaizdas nėra galutinis, bet skaičiai visgi šį tą sako.
„Kalbame apie augantį informacijos kiekį, rodantį, jog Uhane kažkas vyko, – pasakojo jis. – Reikia atlikti daugiau tyrimų, norint išsiaiškinti visą tiesą ir sužinoti, kaip ligų protrūkiai iš tiesų prasideda populiacijose. Palydovinės nuotraukos tėra dar viena įrodymų dalis.“
Ligų ekologas Peteris Daszakas, Manhatane įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos „EcoHealth Alliance“ prezidentas, sakė, kad Harvardo mokslininkų atliktas tyrimas yra „tiesiog nuostabus“.
„Reikia pažvelgti į visus įmanomus įrodymus apie viruso kilmę ir atsiradimo laiką, – teigė P. Daszakas, kurio vadovaujama organizacija stengiasi išsiaiškinti naujų ligų kilmę. – Kai atliekame analizes po ligų protrūkių, sužinome, jog liga prasidėjo gerokai anksčiau. Turiu omenyje ne tik dienas, savaites ar mėnesius, bet ir metus. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tokios pačios aplinkybės paaiškės ir COVID-19 atveju.“
Naujojo Džersio Atradimų ir inovacijų centro vyriausiasis mokslo pareigūnas Davidas Perlinas prisipažino, kad jį suintrigavo dr. J. Brownsteino tyrimas, tačiau kol kas jo galutinai neįtikino.
„Manau, jog kai kurie taikyti metodai yra abejotini, o jų interpretacija yra truputį perdėta, – nurodė D. Perlinas. – Problema ta, kad šiuo atveju turime tik duomenų pogrupį. Visuomet pradedu nerimauti, kai žmonės ima daryti išvadas iš duomenų pogrupių ir atsirenka tik jų hipotezei naudingą informaciją (pavyzdžiui, interneto paieškos sistemų užklausas). Tokie tyrimai yra dviprasmiški.“
Dr. J. Brownsteino komanda turėjo beveik 350 privačiais palydovais padarytų nuotraukų ir iš pradžių išanalizavo pastarųjų dvejų metų eismo intensyvumą ir automobilių skaičių netoli didžiausių Uhano ligoninių. Kai kurios vietos buvo fotografuojamos maždaug kas savaitę arba kas dvi visą 2019 m. rudenį. Iš apie 350 kadrų tyrėjai atrinko 108 tinkamus, kuriuose užfiksuotų miesto vaizdų nedengia smogas, aukšti pastatai, debesys ar kiti analizei trukdantys objektai.
„Nuotrauka turi būti padaryta per patį vidurdienį, – sakė dr. J. Brownsteinas. – Reikalinga tiesioginė Saulės šviesa. Šešėliai tik apsunkina automobilių skaičiavimą.“
2018 m. spalio 10 d. Uhano „Tianyou“ ligoninės, kuri yra viena didžiausių mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo 171 automobilis. Po metų palydovai užfiksavo 285 automobilius, t. y. 67 proc. daugiau, kaip matyti iš duomenų, kuriuos peržiūrėjo mokslininkai ir pasidalijo su „ABC News“.
Kitų Uhano ligoninių stovėjimo aikštelėse buvo iki 90 proc. daugiau automobilių, palyginus 2018 m. rudens ir 2019 m. rudens duomenis. Uhano „Tongji“ medicinos universiteto teritorijoje transporto priemonių padaugėjo 2019 m. rugsėjo mėnesio viduryje.
Kad užtikrintų, jog jų daromos išvados nėra klaidingos, mokslininkai atsižvelgė į visus veiksnius, galinčius paaiškinti eismo suintensyvėjimą: nuo didelių susibūrimų viešose vietose iki naujų statybos darbų ligoninėse. Nepaisant visų apsvarstytų scenarijų, automobilių skaičius statistiniu požiūriu vis tiek buvo gerokai didesnis.
„Apibendrinus informaciją, kurią gavome peržiūrėję nuo 2018 m. darytas palydovines nuotraukas, galima pasakyti, jog beveik visais atvejais daugiausia automobilių prie ligoninių suskaičiavome 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais“, – sakė Tomas Diamondas, su dr. J. Brownsteino tyrėjų komanda dirbusios įmonės „RS Metrics“ prezidentas.
Norėdami pačioje tyrimo pradžioje „patikrinti“ savo metodologiją, t. y. informacijos apie automobilių judėjimą ekstrapoliavimą naudojant palydovines nuotraukas, Harvardo medicinos mokyklos darbuotojai palygino automobilių skaičių Huanano jūros gerybių turgaus stovėjimo aikštelėje rugsėjo mėnesį, kai turguje buvo pats darbymetis, ir vėliau, kai turgų uždarė valdžios pareigūnai, gavę pranešimų, kad būtent šioje vietoje galėjo prasidėti naujojo koronaviruso protrūkis. Mokslininkai sakė pastebėję žymių pokyčių. „Palydovinės nuotraukos patvirtina koncepciją, kad automobilių stovėjimo aikštelės atspindi žmonių aktyvumą ir judėjimą“, – tikino dr. J. Brownsteinas.
Tyrimas buvo pateiktas žurnalui „Nature Digital Medicine“ ir šiuo metu yra recenzuojamas. Pirmadienį ryte jis turėtų būti paskelbtas Harvardo universiteto medicinos darbų preprintų serveryje „Dash“.