Palyginus su praeitais metais, kai į Prancūzijos šiaurinio Normandijos regiono paplūdimius dešimtys tūkstančių žmonių buvo susirinkę pagerbti saujelės tebegyvenančių veteranų ir paminėti nacių priespaudos pabaigos 75-ąsias metines, šiemet ši atmintina diena dėl koronaviruso pandemijos atrodė viena iš nykiausių.

„Man dabar labai liūdna“, – sakė Ch. Shay, kuris, tuomet būdamas 19-metis JAV sausumos pajėgų medikas, išsilaipino paplūdimio ruože, turėjusiame kodinį pavadinimą „Omaha“, pliekiant šiurpiai kulkosvaidžių ir artilerijos ugniai.

„Dėl viruso niekas negali čia būti. Norėčiau matyti čia daugiau mūsiškių“, – vyras sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“.

Paprastai Ch. Shay per 1944 metų birželio 6-ąją įvykusios Sąjungininkų išsilaipinimo operacijos metines susitikdavo su kitais tebegyvenančiais veteranais ir švęsdavo kartu su vietos gyventojais ir atvykėliais, kadangi jo namai yra netoli paplūdimių, kur klostėsi vyro gyvenimą smarkiai paveikę įvykiai.

„Šiais metais esu vienas iš labai nedaugelio, kurie tikriausiai yra čia“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad kiti amerikiečiai veteranai dėl pandemijos negalėjo atskristi.

Kai virš Lamanšo sąsiaurio patekėjo saulė, nesigirdėjo įprasto vintažinių džipų ir sunkvežimių variklių gaudimo, o vietos keliai buvo tokie tušti, kad šalia vieno iš jų ramiai tupėjo kiškis.

Vis dėlto Prancūzija nepraleis šios dienos be jokių atminimo renginių, laikomų svarbiais šalyje, kurioje apie 160 tūkst. karių iš JAV, Britanijos, Kanados ir kitų šalių krito verždamiesi į nacių okupuotos teritorijos paplūdimius ir kovojo, kol praėjus beveik metams Adolfo Hitlerio Trečiasis reichas buvo nugalėtas.

“Ši birželio 6-oji nepanaši į kitas“, – sakė Pajūrio Sen Lorano miestelio meras Philippe'as Laillier (Filipas Lejė), surengęs nedidelę atminimo ceremoniją prie „Omahos“ paplūdimio paminklo.

„Tačiau vis tiek turėjom kažką padaryti. Turėjom tai paminėti“, – pridūrė jis.

Saulei patekėjus virš jūros paplūdimyje nuskambėjo muzika iš filmo „Gelbstint eilinį Rajaną“ (Saving Private Ryan), susirinkus kelioms dešimtims vietos gyventojų ir svečių, vilkėjusių žieminius drabužius.

Vis dėlto atvykėlių iš užsienio stygius buvo aiškiai juntamas.

Pandemijai nuo praeitų metų gruodžio apėmus visą pasaulį naujuoju koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 6,6 mln. žmonių ir per 391 tūkst. jų mirė, o pastangos suvaldyti užkrato plitimą sudavė skaudų smūgį šalių ekonomikoms. Be to, COVID-19 ypač pavojinga senyviems žmonėms, įskaitant tebegyvenančius Sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje veteranus – daugeliui jų jau beveik 100 metų.

Be to, pandemija sutrikdė ir daugeliui jaunesnių kartų atstovų, kiekvienais metais šia proga atvykstančių į Normandiją. Daugelis jų šiemet neturėjo galimybės atvykti dėl tebegaliojančių judėjimo suvaržymų.

Tačiau tai nesutrukdė 62 metų vietos žvejui Ivanui Thierry (Ivanui Tjeri), gaudančiam žuvis aplink karo mašinų ir laivų liekanas, teberiogsančias jūros dugne netoli kranto. Vyras, atėjęs į paplūdimį dar prieš aušrą, laikė Amerikos vėliavą.

„Nėra taip, kad čia nieko nebūtų. Net jeigu mūsų tik saujelė, vis tiek esam čia, kad paminėtume“, – sakė jis.