„Labai mažai miegu. Matyt, dabar sunkiausias etapas mano gyvenime, o teko patirti ir perestroiką, ir ne vieną krizę“, – prisipažįsta A. Sidnevas, prisimindamas Sovietų Sąjungos reformą ir po jos atėjusią neišvengiamą griūtį.
Kol verslininkas savo bėdomis dalijasi socialiniuose tinkluose, už uždarų durų Rusijos valstybinis sveikatos apsaugos sektorius kaip senais laikais kovoja savo kovas.
„Žinau, kad šiuo metu ne vieni slaugos namai kovoja su naujuoju koronavirusu, tačiau viešai apie tai nekalbama“, – atskleidžia verslininkas.
COVID-19 protrūkis „Višenki“ senelių globos namuose Smolenske, už maždaug 400 kilometrų į vakarus nuo Maskvos, gali būti vaizdinga užuomina, kaip galėtų atrodyti didesnis situacijos paveikslas.
„Tai, kas čia vyksta, yra košmaras“, – BBC telefonu sakė senelių namų darbuotojas. Jis – vienas iš dešimčių valstybinės institucijos darbuotojų ir globotinių, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu.
Visi žurnalistų kalbinti asmenys panoro išlikti anonimais – teigia, kad priešingu atveju rizikuoja netekti darbo.
„Gegužės 3-ąją dauguma globotinių jau karščiavo, žmonės pradėjo mirti. Manau, kad mirė mažiausiai aštuoni, ir tai tik mano aukšte“, – pasakoja viena medicinos seselė. Ji teigia esanti tikra, kad mirties priežastimi tokiais atvejais įvardijamos „gretutinės ligos“, o ne COVID-19. „Pas mus čia niekas neatlieka skrodimų“, – paaiškina.
„Niekas mums nepranešė, kad ir pas mus yra COVID-19 atvejų! Sužinojome tada, kai suvažiavo daug greitosios pagalbos automobilių ir pamatėme personalą su tais apsauginiais kostiumais“, – skundžiasi viena telefonu kalbinta senelių namų gyventoja.
„Daug globotinių perkelti į ligonines“, – pridūrė seselė ir patvirtino, kad yra ir mirčių atvejų.
Vietos valdžios atstovai į BBC užklausą dėl COVID-19 aukų nesureagavo, tačiau gegužės 26 dienos oficialiais duomenimis Smolensko regione koronaviruso aukų skaičius siekė, esą, vos 21.
Ar Rusijos situacija ypatinga?
Visoje Europoje senelių ir slaugos namų gyventojai sudaro kone pusę visų COVID-19 aukų. Smolensko skaičiai atitinka Rusijos valdžios pasirinktą itin menko mirštamumo nuo šio naujo viruso naratyvą, esą, miršta vos 1 proc. sergančiųjų. Valdžia tvirtina, kad tokių puikių rezultatų pasiekti padeda ankstyvas diagnozavimas ir veiksmingas gydymas, nors iš tikrųjų skaičiuojami tik tie atvejai, kai asmuo mirė konkrečiai nuo COVID-19. Nejaugi Rusijos situacija – išimtis?
Jeigu tikėtume oficialia Kremliaus mantra, Rusijai pavyko tinkamai pasirengti COVID-19 smūgiui.
Ir iš tikrųjų valdžia rekomendavo slaugos ir senelių namams uždrausti susibūrimus ir riboti lankymą. Tik tai buvo padaryta tik balandžio pradžioje.
Balandžio 17 dieną oficialiai paskelbtas karantinas, senelių ir slaugos namų darbuotojams rekomenduota dviejų savaičių saviizoliacija, taip siekiant sumažinti viruso įnešimo galimybę.
„Statistika iš Jungtinės Karalystės kėlė nemenką siaubą, ji padėjo atsakingiau pasiruošti, buvome pasiryžę padaryti viską, kad virusas neprasmuktų“ – sako labdaros fondo „Starost v Radost“ („Laiminga senatvė“) vadovė Elizaveta Oleskina, dirbanti su nemažai valstybinių senelių namų.
Trūksta lėšų
Bėda ta, kad tokius senelių namus finansuoja riboti regioniniai biudžetai, o karantinas – labai brangus malonumas, nes darbuotojams tarp pamainų tenka saviizoliuotis dviem savaitėms.
„Višenki“ personalas sako, kad jų įstaiga dar iki epidemijos buvo perpildyta, trūko net sauskelnių. Nors vadovybė iš pradžių ir svarstė nuo gegužės 1-osios visiškai užsidaryti, paskui persigalvojo.
„Direktorė pareiškė neturinti mums iš ko mokėti“, – paaiškina seselė. Tada smogė virusas.
„Kai pradėjo sirgti mūsų globotiniai, nesunkiai atspėjome, kas vyksta. Atėjo metas karantinui. Tik direktorė aiškino, kad čia tik gripas, nevertėtų nerimauti“, – pasakoja trečias tos pačios įstaigos darbuotojas.
Smolensko srities gubernatoriaus administracijos atstovai BBC sakė, kad jos senelių globos namai ir slaugos įstaigos informuotos apie vyriausybės pateiktas rekomendacijas ir jų „griežtai paiso“.
Baimės veiksnys
COVID-19 žaibiškai plinta Rusijos sveikatos apsaugos sistemoje.
„Yra atvejų taigoje, už 300 kilometrų nuo bet kokio miesto. Yra ir miestelio slaugos namuose, kur niekada nesilankė joks maskviškis“, – paaiškina E. Oleskina. Jos labdaros fondo teigimu, naujojo koronaviruso atvejų užfiksuota 95 senelių globos namuose iš 1280. Dauguma įsikūrę senuose didžiuose pastatuose, kur globotiniai dalijasi kambariais ir vonios kambariais bei tualetais.
„Jeigu namas didelis, virusas išplinta žaibiškai tarsi miško gaisras“, – sako E. Oleskina ir pažymi, kad šis sektorius iš tiesų susidūrė su didžiuliais iššūkiais, kaip ir visas likęs pasaulis. Bet yra vienas itin rusiškai veiksnys.
Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos sociologų atliktame tyrime aprašomas, kaip teigia jie patys, incidentų slaugos ir senelių globos namuose „slėpimas“, kurį skatina baimė sulaukti bausmės už aplaidumą.
Antradienį prokuratūros atstovai paskelbė analizuojantys situaciją „Višenki“ įstaigoje, direktorė jau buvo perspėta.
„Aukų skaičiaus mes nežinome“
Aleksejus Sidnevas tiki skaidrumu ir viliasi, kad ši precedento neturinti krizė visiems atneš vertingų pamokų. Deja, verslininkas, valdantis šešis senelių globos namus netoliese Maskvos, nuogąstauja, kad senų įpročių visgi atsikratyti labai sunku.
„Dabar jau žinome, kas nutiko prieš maždaug 30 metų: ir apie visą tai sužinojome iš HBO serialo“, – sako verslininkas, turėdamas omenyje Černobylio branduolinę katastrofą ir sovietų pastangas ją nuslėpti bei visame pasaulyje pripažinimo sulaukusį serialą.
„Baisiausia, kad nežinome nei tikro aukų skaičiaus, nei kas iš tikrųjų vyksta. Galbūt sužinosime vėliau“, – atsidūsta rusas.