„Mes situaciją dėl „Nord Stream 2“, jos raidą stebime, įskaitant ir Jungtinėse Valstijose. Mes to nekomentuojame. Mūsų pagrindinė pozicija dėl eksteritorinių sankcijų taip pat išlieka aiški – mes jas atmetame“, – sakė Anna Sophie Eichler, atsakydama į atitinkamą Rusijos agentūros „Interfax“ korespondento pasiteiravimą.

Kaip jau buvo skelbta, penki JAV senatoriai pateikė Senatui įstatymo projektą dėl sankcijų projektui „Nord Stream 2“ išplėtimo.

„Šis naujas įstatymas kartą ir visiems laikams leis suprasti visiems, kas kiek nors susijęs su šio dujotiekio tiesimu, kad jiems gresia galingos ir neatidėliotinos JAV sankcijos“, – pareiškė vienas jų – respublikonų senatorius Tedas Cruzas.

2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“ projektui, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdynas buvo nutiestas 94 proc., projekto įgyvendinimas sustojo.

Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis šio projekto vystymo bendrovės akcininkas, tikisi dujotiekį šiemet baigti tiesti nuosavu daugiafunkciniu statybos laivu „Akademik Čersky“.

JAV Senatui pateiktas įstatymo projektas dėl sankcijų išplėtimo


JAV respublikonų senatorius Tedas Cruzas pateikė Senatui įstatymo projektą dėl papildomų sankcijų antrojo Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos projektui „Nord Stream 2“.

„Senatoriai Tedas Cruzas ir Jeanne Shaheen kartu su senatoriais Johnu Barrasso, Tomu Cottonu ir Ronu Johnsonu ketvirtadienį pristatė Senatui įstatymo projektą. Juo patikslinamos ir išplečiamos anksčiau įvestos sankcijos, nukreiptos prieš „Nord Stream 2“ projekto užbaigimą“, – teigiama T. Cruzo tinklapyje išplatintame pranešime.

Jame pažymima, jog „abi partijos ir abu Kongreso rūmai sutaria, kad Rusijos projektas „Nord Stream 2“ kelia rimtą grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, todėl jo įgyvendinimui turi būti pasipriešinta“.

T. Cruzas pranešime pabrėžia, jog ankstesnės projektą ribojančios priemonės nepakankamos, nes Rusijos vadovybė „ir toliau bando apeiti šias sankcijas“.

„Todėl šis naujas įstatymas kartą ir visiems laikams leis suprasti visiems, kas kiek nors susijęs su šio dujotiekio tiesimu, kad jiems gresia galingos ir neatidėliotinos JAV sankcijos“, – pridūrė T. Cruzas.

Tuo tarpu demokratų senatorė J. Shaheen savo ruožtu pareiškė, jog naujų sankcijų esmė – užkirsti kelią Rusijai skleisti savo žalingą įtaką Europai.

„Nord Stream 2“ kelia grėsmę Ukrainai, Europos energetiniam saugumui ir suteikta Rusijai spaudimo mūsų sąjungininkams svertą“, – pabrėžė J. Shaheen.

„Kongresas turi dar kartą imtis ryžtingų veiksmų bei sustabdyti dujotiekio tiesimą“, – pridūrė ji.

Senatorius J. Barrasso pavadino „Nord Stream 2“ projektą pavojingu, „Rusijos spąstais“.

Kaip jau skelbė su šio įstatymo projektu susipažinusi agentūra „Bloomberg“, visos anksčiau JAV paskelbtos sankcijos „Nord Stream 2“ projektui būtų taikomos tiek dujotiekį jūroje tiesiantiems laivams, tiek ir jų draudimo bendrovėms. Be to, siūloma sankcijas taip pat taikyti tokių laivų modernizavime dalyvaujančioms įmonėms.

2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“ projektui, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdynas buvo nutiestas 94 proc., projekto įgyvendinimas sustojo.

Kremliaus kontruojamas „Gazprom“ tikisi šį dujotiekį šiemet baigti tiesti nuosavu daugiafunkciniu statybos laivu „Akademik Čersky“, kuris dabar yra netoli Vokietijos Mukrano uosto, kuriame yra „Nord Stream 2“ logistikos centras.

Apie 10 mlrd. eurų kainuosiantis, 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje nuo Rusijos iki Vokietijos klojamas greta daugiau nei aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.

„Gazprom“ yra vienintelis faktinis „Nord Stream 2“ projektą vystančios bendrovės akcininkas, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.