Savo viešų pareiškimų metu Baltarusijos lyderis ne kartą be jokių pagrąžinimų menkinančiai atsiliepė apie rinkimuose norinčius dalyvauti asmenis ir netiesiogiai pripažino turintis tris rimtus konkurentus. Pirmąsias vietas, remiantis balsavimų populiariose Baltarusijos interneto platformose rezultatais, dalijasi Viktoras Babariko, Svetlana Tichanovskaja ir Valerijus Cepkalo. Aleksandras Lukašenka geriausiu atveju yra 15 žmonių sąrašo viduryje.

Nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų atsisakyti masinių renginių, Baltarusijoje visu pajėgumu vyksta rinkimų kampanija. Prezidento rinkimai turėtų įvykti rugpjūčio 9 d. A. Lukašenka planuoja balotiruotis šeštą kartą. 1994 m. jis buvo išrinktas laikantis visų balsų skaičiavimo reikalavimų. Nuo tada rinkimų sistema buvo ištobulinta, ir šalies prezidentu kol kas netapo joks kitas asmuo, anksčiau neužėmęs šių pareigų.

TIkėtina, kad dėl šalyje išplitusios koronaviruso pandemijos dabartinės rinkimų kampanijos metu visiškai negalės dirbti stebėtojai. Rinkimų data buvo paskelbta gegužės 8 d., kai užsikrėtimų per praėjusią parą skaičius išaugo iki 933 atvejų, o iš viso buvo nustatytas 21 101 sergantysis. Dabar jų yra beveik 45 tūkst.

Visgi ne tik dėl pandemijos kampanijos pradžia visiškai nepanaši į mėnesio senumo prognozes, ką jau kalbėti apie senesnes; ir tikrai nepanaši į tai, kam ruošėsi valdžia ir su kuo yra įpratusi kovoti.

Pirmą kartą Baltarusijos istorijoje parašų už kandidatų į prezidentus iškėlimą rinkimo etapas, kuris tęsis iki birželio 19 d., tapo paženklintas įvairiausių įvykių. Pirmą kartą Baltarusijos istorijoje žmonės valandų valandas stovi eilėse Minske ir visuose šalies regionuose, kad pasirašytų „ne už Lukašenką“. Žinomų aktyvistų ir anksčiau politika nesidomėjusių pretendentų dalyvauti rinkimuose iniciatyvinių grupių narių areštai nė trupučio nepadeda sumažinti eilių.

Valdžios situaciją blogina viešumas. Šiuolaikinės technologijos atėmė iš jos informacijos monopoliją. Gausybė nuotraukų, vaizdo įrašų, komentarų socialiniuose tinkluose ir srautinių vaizdo transliacijų iš parašų rinkimo vietų sparčiai išpopuliarėja. Be to, visa tai vyksta minėtuosius įvykius absoliučiai ignoruojant valstybinei Baltarusijos žiniasklaidai, kuri yra bejėgė tokioje situacijoje, kai visi gali naudotis internetu ir bet kuris žmogus su telefonu rankoje panorėjęs gali tapti tinklaraštininku.

Ilgų ir nesibaigiančių eilių nuotraukas su prierašu „protestai Baltarusijoje“ skelbia viso pasaulio žiniasklaidos įmonės, užsienio televizijos kanalai filmuoja siužetus.

Reaguodama į šiuos įvykius, Baltarusijos valdžia pirmą kartą pradėjo bauginti elektoratą likus daugiau nei dviem mėnesiams iki balsavimo. Anksčiau tokių veiksmų būdavo imamasi kur kas vėliau.

Pirmadienį, birželio 1 d., Baltarusijos lyderis perspėjo, kad šalyje nebus jokių maidanų, ir pareiškė, jog negalima leisti, „kad visokio plauko nusikaltėlių grupuotės ir gaujos šlaistytųsi po šalį atsiraitojusios rankoves. Žmonės, neduok Dieve, dar pagalvos, kad grįžo gestapas, prasidėjo karas... Aš jau sakiau kariškiams: vienas pats su jais kovosiu, jeigu reikės. Kita vertus, turime pakankamai žmonių su antpečiais, kurie gali apginti savo šalį.“

A. Lukašenka tiesioginiame eteryje paprašė KGB vadovo Valerijaus Vakulčiko palaikyti tvarką.

Kovo 29 d. A. Lukašenka viešai sumenkino kandidatus į prezidento postą. Jis nenurodė jų vardų ir pavardžių, tačiau turėjo omenyje tuos asmenis, kurie sąžininguose rinkimuose turi realią galimybę surinkti nemažai balsų.

Tokia įvykių eiga ir tiesioginiame eteryje atlikto Sergejaus Tichanovskio, S. Tichanovskajos iniciatyvinės grupės vadovo, sulaikymo aplinkybės tik padidino norinčiųjų pasirašyti „ne už Lukašenką“ skaičių.

Netikėti A. Lukašenkos konkurentai

Pirmą kartą Baltarusijos istorijoje vietoje tradiciškai prezidentui prieštaraujančios opozicijos, prieš kurią seniai parengti neutralizavimo metodai, įskaitant agitaciją ir propagandą bei faktiškai nekontroliuojamų rinkimų organizavimą, atsirado visiškai valdžiai ir elektoratui netikėtų pretendentų dalyvauti prezidentinėje kampanijoje.

Nė vienas iš jų nepareiškė noro balotiruotis į prezidentus prieš Centrinei rinkimų komisijai paskelbiant rinkimų datą, bet būtent šie asmenys iš 15 pretendentų būti užregistruotiems kandidatais atsidūrė reitingų viršuje.

Remiantis daugelyje populiarių Baltarusijos interneto platformų, pirmiausia, socialiniuose tinkluose ir pokalbių svetainėse, surengtų apklausų rezultatais, pirmoje vietoje (neretai didžiule balsų persvara) yra V. Babariko – šalyje žinomas mecenatas, liberalas, pastaruosius 20-imt metų vadovavęs vienam iš didžiausių Baltarusijos bankų.

Savo rekordiškai didelę (kaip A. Lukašenkos priešininkui) 10 tūkst. žmonių iniciatyvinę grupę jis subūrė per keletą dienų, parašęs lozungą socialiniuose tinkluose. Tikriausiai baltarusiai neužmiršo, kad dėl V. Babariko valdomo banko „Belgazprombank“ paramos į Baltarusiją sugrįžo daugelis kultūrinių vertybių, buvo rengiamos parodos, festivaliai, įkurtos sutelktinio finansavimo platformos, padėjusios įgyvendinti daug iniciatyvų, pasiūlytų pilietinės visuomenės ir kūrybiškos inteligentijos atstovų.

Būtent minėtose platformose tebevyksta savanoriška kampanija „BYCOVID-19“, prasidėjusi koronavirusui pasiekus Baltarusiją. Kampanijos metu renkamos lėšos padėti medikams.

Noriai priimdavęs nevalstybinių žiniasklaidos įmonių pasiūlymus duoti interviu, V. Babariko ne kartą pademonstravo, jog gali pasiūlyti veiksmingą pokyčių programą. Tiesa, apie ją kalbėti negalima, kol jis bus užregistruotas kandidatu į prezidentus. Tai dar viena rinkimų Baltarusijoje ypatybė, dar labiau sumažinanti ir taip nedidelę skaidraus proceso tikimybę.

V. Babariko komanda pasiūlė visiems Baltarusijos piliečiams, įskaitant pretendentus į prezidento postą ir rinkimus organizuojančius asmenis, pasirašyti Deklaraciją dėl sąžiningų rinkimų, kurią galima rasti adresu babariko.by/declaration. Be to, birželio 1 d. V. Babariko pateikė kreipimąsi Centrinei rinkimų komisijai, kuriame nurodyti įstatymų pažeidimai, įskaitant vertimą pasirašyti už esamą prezidentą, pretendentų į kandidatus įžeidimas iš A. Lukašenkos lūpų ir neteisėti veiksmai pretendentų iniciatyvinių grupių narių atžvilgiu.

Kreipimosi tekstas su išsamiai išvardytais faktais paskelbtas čia. Vos prieš pusę metų jis buvo mažai kam žinomas „YouTube“ tinklaraštininkas ir prodiuseris, o šiandien jo vaizdo įrašus peržiūri tūkstančiai žmonių.

Sergejus turėjo dalyvauti rinkimuose, tačiau tą dieną, kai Centrinė rinkimų komisija registravo iniciatyvines grupes, jam galiojo administracinis areštas, skirtas už tai, kad jo srautinės vaizdo transliacijos gatvėse, dalyvaujant vietos gyventojams, buvo pripažintos nesankcionuotu masiniu renginiu.

S. Tichanovskaja pateikė Centrinei rinkimų komisijai visus dokumentus pagal bendrąjį įgaliojimą, bet komisija atsisakė užregistruoti jos vyrą. Tada moteris iniciatyvinę grupę užregistravo savo vardu, o Sergejus tapo grupės vadovu.

S. Tichanovskis buvo paleistas į laisvę prieš prasidedant parašų rinkimui, tačiau gegužės 29 d. buvo sulaikytas parašų rinkimo vietoje Gardine. Sulaikymo priežastis ir akimirka atrodė kaip provokacija, viską tiesiogiai stebėjo tūkstančiai žmonių. Išreikšdami palaikymą, už S. Tichanovskają demonstratyviai pasirašė kiti kampanijos dalyviai, o rinkėjams atsirado papildoma dingstis stotį į eilę parašų rinkimo vietose.

Didžiausios eilės nusidriekė prie parašų už S. Tichanovskają rinkimo vietų. Tiesa, labai daug žmonių sako, kad pasirašo ne konkrečiai už Svetlaną, bet „prieš Lukašenką“. Daugelyje interviu S. Tichanovskis aiškina, kad pagrindinė užduotis – pasiekti, jog rinkimuose nedalyvautų A. Lukašenka.

Vyro teigimu, už savo populiarumą jis turi būti dėkingas žmonėms, kuriems seniai niekas neleidžia pasisakyti. Jis tapo jų ruporu. „YouTube“ kanalą „Strana dlia žizni“ („Šalis gyventi“) S. Tichanovskis sukūrė norėdamas kalbėti apie verslo problemas, tačiau suprato, jog visos problemos atsiremia į politiką.

Dabar Baltarusijos valdžia rašo S. Tichanovskio politinę biografiją. Žmogaus teisių gynėjai jau pripažino jį politiniu kaliniu.

Trečioje vietoje atsidūrė V. Cepkalo, Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto absolventas, profesionalus diplomatas, turintis darbo prezidento administracijoje patirties, buvęs Baltarusijos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose, Aukštųjų technologijų parko įsteigimo Baltarusijoje iniciatorius.

Jis spėjo pateikti pasiūlymą, kaip kontroliuoti balsų skaičiavimą, kai stebėtojams neleidžiama prieiti prie stalų, ant kurių iš balsadėžių išberiami balsavimo biuleteniai. Pasiūlymo esmė yra tokia: rinkėjas gauna voką su skirtingų spalvų balsavimo biuleteniais (kiekvienam kandidatui priskiriama konkreti spalva).

Rinkėjas voke palieka norimos spalvos biuletenį ir įmeta voką į balsadėžę. Atidarius balsadėžes ir atplėšus vokus, stebėtojai iš karto matys, kokios spalvos balsavimo biuletenių ant balsų skaičiavimo komisijos stalų yra daugiausia. Jeigu Centrinė rinkimų komisija pasakys, kad toks sumanymas brangiai kainuos, baltarusiai patys surinks reikiamą sumą.

Ką kalba Minske eilėse prie parašų rinkimo vietų stovintys žmonės

Daugelis jų nusiteikę tik teisėtam protestui. Kai kurie sako, jog „tokios eilės – jau revoliucija, nes daugelis čia susirinkusių žmonių apskritai niekada nesidomėjo politika“.

„Tegul nors ir raguotas, bet tik ne jis [Lukašenka].“
„Jaučiuosi keturis kartus apgautu rinkėju.“
„Renku ne Lukašenką, turiu teisę.“
„Atsibodo iš televizoriaus ekrano sklindantis melas. Vaizdelis seniai nebeatitinka tikrovės.“
„Tiesiog nusibodo [Lukašenka].“
„Šalyje valdžia turi būti padalyta.“
„Tarp mano pažįstamų nėra nė vieno žmogaus, kuris balsuotų už Lukašenką. Nesuprantu, kaip jis gauna tiek balsų. Netikiu.“
„Aleksandrai Grigorjevičiau, brangusis, pradžiugink mus, išeik, prašau, ir tegul tau viskas būna gerai.“
„Valdžia bijo tik liaudies, kuri išeina į gatves. Milicija ir teismai dirba Lukašenkai. Visi jau stačiai neapkenčia visos administracijos. Niekas nepasikeitė, nieko gero. Sėdėti ant sofos – ne išeitis. Taip negalima.“

Šitaip kalba įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmonės: ir sėkmingi, gaunantys padorią algą, ir besiskundžiantys skurdžiu egzistavimu. Vyresniosios kartos atstovai paaiškina, kad atėjo pasirašyti vaikų ir anūkų labui. Jaunimas teigia, jog skaudu dėl tėvų, močiučių ir senelių.