„Klinikiniu požiūriu Italijoje virusas faktiškai nebeegzistuoja“, – sakė Alberto Zangrillo, vadovaujantis Šv. Rapolo ligoninei Milane, Italijos šiauriniame Lombardijos regione, patyrusiame didžiausią koronaviruso suduotą smūgį.
„Per pastarąsias 10 dienų paimtuose tepinėliuose virusų kiekis yra gerokai mažesnis nei tuose, kuriuos teko tirti prieš mėnesį arba du“, – sakė gydytojas televizijos kanalui RAI.
Pagal mirtingumo nuo COVID-19 statistiką Italija užima trečią vietą pasaulyje. Nuo protrūkio pradžios vasario 21 d. koronavirusinė infekcija šioje Europos šalyje pasiglemžė 33 415 žmonių gyvybes.
Susirgimo atvejų Italijoje rodikliai yra šešti pagal dydį pasaulyje: iš viso COVID-19 Italijoje užsikrėtė 233 019 asmenų.
Vis dėlto gegužę naujų infekcijų ir mirčių skaičius šalyje gerokai sumažėjo, todėl joje įvesti karantino apribojimai, vertinami kaip vieni griežčiausių visame žemyne, pamažu švelninami.
A. Zangrillo mano, kad kai kurie ekspertai sukėlė pernelyg didelę paniką dėl antrosios infekcijos bangos tikimybės, todėl politikams teko atsižvelgti į pakitusią realybę.
„Turime vėl tapti normalia valstybe, – kalbėjo jis. – Kažkam teks prisiimti atsakomybę už šalies įbauginimą.“
Italijos vyriausybė paragino italus būti atsargius ir nurodė, kad apie pergalę kalbėti dar pernelyg anksti.
„Reikia laukti mokslinių įrodymų, pagrindžiančių tvirtinimą, kad viruso nebėra. Tuos, kurie yra tuo įsitikinę, norėčiau paprašyti nekelti tarp italų sumaišties“, – išplatintame pranešime nurodė Sandra Zampa, Italijos sveikatos apsaugos ministro pavaduotoja.
„Turime paraginti italus išlikti maksimaliai atsargius, laikytis saugaus atstumo, vengti didelių susibūrimų, dažnai plautis rankas ir dėvėti kaukes“, – sakė ji.
Kad koronaviruso keliama grėsmė mąžta, nurodė ir dar vienas šiaurinėje Italijos dalyje dirbantis gydytojas.
„Grėsmė, kurią virusas kėlė prieš du mėnesius, nėra tokia pat kaip ta, kurią kelia šiandien“, – kalbėdamas su naujienų agentūra ANSA sakė Matteo Bassetti, infekcinių ligų klinikos Genujoje vadovas.
„Akivaizdu, kad šiandien COVID-19 yra kitokia liga“, – pridūrė jis.
Beveik 96 proc. asmenų, mirusių nuo viruso, sirgo kitomis ligomis, rodo Italijos ISS sveikatos instituto duomenys. ISS, skelbiantis įvairias studijas apie protrūkį, įskaitant ir išsamią savaitinę ataskaitą, patvirtina, kad tokia tendencija buvo stebima nuo pat tos dienos, kai buvo paskelbta nepaprastoji padėtis; italų, mirusių nuo viruso, vidutinis amžius siekė apie 80 metų.
„Naujausi duomenys atkreipia dėmesį į bendrą naujų atvejų ir mirčių charakteristiką: daugiausia nukenčia vyresni žmonės, turintys gretutinių ligų“, – per spaudos konferenciją praėjusį penktadienį sakė ISS vadovas Silvio Brusfero.
Nors vidutinis virusu užsikrėtusiųjų amžius siekia 62 metus, apie 30 proc. infekuotojų yra jaunesni nei 50-ies. Vis dėlto mirčių atvejai atkreipia dėmesį į platesnį atotrūkį tarp kartų. ISS analizė rodo, kad, gegužės 25 d. duomenimis, tik apie 1,1 proc. žmonių, mirusių nuo viruso, buvo jaunesni nei 50-ies, o daugiau nei 57 proc. buvo vyresni nei 80-ies. Beveik pusė naujų atvejų gegužę buvo registruota slaugos namuose.
Naujausia ISS savaitinė studija, paremta maždaug 10 proc. mirčių iki gegužės 21 d. pavyzdžiu, taip pat parodė, kad tik 124 aukos, arba 4,1 proc. bendro jų skaičiaus, neturėjo ankstesnių patologijų. Beveik 60 proc. aukų sirgo bent trimis gretutinėmis ligomis, maždaug penktadalis jų – dviem ligomis.
Daugiau nei 68 proc. mirusiųjų kentė nuo aukšto kraujospūdžio, apie 30 proc. jų sirgo diabetu ir 28 proc. – širdies ligomis, teigiama ataskaitoje. Oficialūs skaičiai galbūt neatskleidžia viso paveikslo: daugelis ligonių, mirusių savo namuose, galbūt nė nebuvo testuoti.
Kelios studijos rodo, kad mirčių skaičiaus augimas šalyje, ypač šiaurinėje šalies dalyje, yra didesnis nei skelbia oficialūs COVID-19 rodikliai.