Politologas J. Nye, kurio įtaka padėjo suformuluoti Vakarų politinę mintį paskutiniaisiais Šaltojo karo etapais, taip pat sumenkino idėją, kad Europa gali trokšti pastebimai sustiprinti ryšius su Rusija ar Kinija transatlantinių santykių kaina.

„Manau, kad iš esmės europiečių Kinija tiek netraukia. Man taip pat atrodo, jog europiečiai vis dar turi baimių dėl Rusijos“, – plačios apimties interviu gegužės 11-ąją RFE/RL Balkanų skyriui sakė buvęs Harvardo universiteto John F. Kennedy valstybės valdymo mokyklos dekanas J. Nye.

„Žinoma, Europa yra išorinių valstybių kovos centre, tačiau aš nematau nieko panašaus į, tarkime, šeštojo dešimtmečio situaciją“, – dėstė politikos mokslų ekspertas.

Kalbėdamas apie tarptautinę įtaką dabartinės pasaulinės koronaviruso pandemijos fone ir esamą Jungtinių Valstijų administracijos politiką „Pirmiausia – Amerika“, J. Nye atkreipė dėmesį į kliūtis Rusijos vadovybei šioje srityje ir sakė Jungtinių Valstijų ir Kinijos tarpusavio balanse nematantis jokio „santykinio pokyčio“.

J. Nye, vienas iš aštuntojo dešimtmečio tarptautinių santykių neoliberalizmo teorijos tėvų, yra ilgametis tarpusavio priklausomumo tarptautinėje arenoje idėjos šalininkų.

Jo idėjos laikomos artimomis kai kurių demokratų prezidentų administracijų užsienio politikos principams. J. Nye pozicija dažnai prieštarauja neorealizmui, kuris pabrėžia šalies karinės galios svarbą siekiant tikslų tarptautinėje arenoje.

J. Nye yra aršus Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kritikas.

Jis prieš dešimtmetį išrado „išmaniosios galios“ sąvoką: politologas aiškino apie tikslios informacijos ir kultūrinių bei politinių argumentų svarbą – siekiant užsienio politikos tikslų, jie gali papildyti karinę galią.

J. Nye RFE/RL teigė manantis, kad „Amerikos švelnioji galia silpsta“ nuo 2015-ųjų, kai tada jis to teiravosi savo žymiosios knygos „Is The American Century Over?“ pavadinime.

Josephas S. Nye šalia Japonijos premjero Shinzo Abe

Silpstanti ir pavojinga


J. Nye pabrėžė, kad Lenkijos ir kitų Centrinės ir Rytų Europos šalių gyventojai aiškiai pasakytų neįsivaizduojantys sąjungos su Rusija.

J. Nye paminėjo nuolatinę Europos paramą Jungtinių Valstijų įsitraukimui Europoje ir NATO, tačiau pridūrė, kad negalima ignoruoti Rusijos. „Manau, Rusiją reikia labai rimtai vertinti“, – tvirtino politologas.

Jis pavadino Rusiją „blėstančios galios valstybe“ – taip yra todėl, kad pastaruoju metu šalies darbo rinka kasmet netenka apie 750 tūkst. darbuotojų, be to, Rusija nepajėgia „pritaikyti savo ekonomikos prie šiuolaikinės technologijomis paremtos ekonominės sistemos, kuri yra energetika paremtos ekonomikos priešingybė“.

Visgi tai tebėra didžiulė branduolinį arsenalą turinti šalis, kurioje gausu „talentingų žmonių“, pridūrė ekspertas.

„Galų gale, kartais būtent tos šalys, kurios silpsta ir kurių pajėgumai sparčiai mažėja, būna pačios pavojingiausios, nes jos yra labiausiai linkusios rizikuoti. Todėl Rusijos negalima paleisti iš akių, ją vertinti derėtų žymiai rimčiau“, – aiškino J. Nye.

Vakarų santykių su Maskva išbandymu tampa Rusijos karinės avantiūros, tarp kurių išsiskiria nuo Ukrainos atplėštas Krymas. Prie to taip pat prisideda nuolatinis taikių protestų malšinimas ir kiti akivaizdūs žmogaus teisių pažeidimai bei įtarimai nužudymu ir bandymai nužudyti Europoje, įskaitant visai nesenus kaltinimus, kad į Prahą su mirtinu nuodu ricinu buvo išsiųstas Rusijos žvalgybos agentas.

Kremlius
Foto: Itar-Tass / Scanpix

Europos Sąjungos problemos – ne išorinės, o vidinės


O štai Kinija ėmė skirti daugiau investicijų ir paskolų Europai, įskaitant Europos Sąjungos narėmis trokštančias tapti Balkanų valstybes, taip pat surengė viešinimosi kampaniją – paaukojo ir pardavė medicinos reikmenų su koronavirusu, kuris atsirado Kinijoje ir kuriuo, gegužės 22 d. duomenimis, visame pasaulyje užsikrėtė daugiau nei 5,2 mln. žmonių ir nuo kurio mirė daugiau nei 335 tūkst., kovojančiai Europai

Paklaustas apie pastaruosius Rusijos ir Kinijos bandymus didinti savo įtaką Europoje, J. Nye atmetė mintį, kad Europos Sąjungą drasko reakcijos į išorės aktualijas.

Energetikos politika ir išsiskiriančios nuomonės dėl tokių Kinijos technologijų kaip „Huawei“ 5G įranga „nėra tos problemos, kurios gali išdraskyti Europą“.

„Aš labiau nerimauju dėl pačios Europos reakcijos į koronavirusą“, – teigė J. Nye, primindamas skirtumus dėl finansavimo atsigavimui po COVID-19.

J. Nye mano, kad esami vidiniai skirtumai Europos Sąjungai kelia didesnę grėsmę nei bet kokie išorės jėgų manevrai.

„Viliuosi, jog europiečiai atras būdų įsteigti atsikūrimo po COVID-19 fondą ir suteiks ekonominę pagalbą daugiau sunkumų patyrusioms [Europos] šalims, ir visai tai padės Europai sustiprėti. Ši sritis man kelia daugiau nerimo nei varžybos tarp Rusijos, Kinijos ir Amerikos“, – kalbėjo politologas.

Vladimiras Putinas
Foto: Itar-Tass / Scanpix

Tačiau J. Nye taip pat atkreipė dėmesį į Kinijos veiksmus: „Kinija stengiasi išnaudoti ekonominę pažangą, kad įgytų daugiau įtakos Europoje. Pažvelkite į Europos atsaką į Kinijos švelniosios galios iniciatyvas dėl pandemijos. Europa ne itin pasidavė Kinijos propagandai“.

Varžybos bendradarbiaujant


Po prekybos susitarimo, nutraukusio ilgą laiką trukusį prekybos karą su Kinija, D. Trumpo administracija apkaltino Kinijos pareigūnus klaidinimu ir melu, kurie prisidėjo prie COVID-19 pandemijos, o gal ir apskritai ją sukėlė, mat buvo tvirtinama, kad galbūt naujasis koronavirusas išsprūdo iš Uhano laboratorijos. Tai dvišaliuose santykiuose sukėlė aklavietės atmosferą, galinčią užkirsti kelią iš esmės visam svarbiausių pasaulio ekonominių galybių bendradarbiavimui.

J. Nye kaltina tiek Kiniją, tiek Jungtines Valstijas, kad šios nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios imasi „neigimo“ ir „kaltės permetimo“, primindamas smūgius abiejų šalių švelniajai galiai ir ekonomikai.

Tačiau ekspertas sakė nenumatantis jokio jų pasaulinės įtakos „santykinio pokyčio“.

J. Nye teigė, kad Vašingtonas ir Pekinas „turi bendradarbiauti“ tokiais klausimais kaip pandemija ar klimato kaita. Jis tai apibūdino kaip „ekologinės globalizacijos“ problemas, kurios ir toliau bus aktualios nepaisant sumažėjusios „ekonominės globalizacijos“.

„Jungtinės Valstijos ir Kinija negali savarankiškai susidoroti su šiomis problemomis. Todėl aš manau, kad vietoje naujojo Šaltojo karo susidursime su dvejopa situacija – tai bus padėtis, kurią aš vadinu varžybomis bendradarbiaujant: kai kuriose srityse vyks varžybos, o kai kuriose teks bendradarbiauti“, – dėstė J. Nye.

Jis pabrėžė „labai gilius skirtumus“ tarp šių dviejų valstybių, įskaitant tokius teritorinius klausimus kaip Taivanas ir „ideologinius nesutarimus“ – pavyzdžiui, bausmes disidentams ir priverstinį šimtų tūkstančių uigūrų – musulmonų mažumos – uždarymą „perauklėjimo stovyklose“ vakarinėje Kinijoje.

Tačiau J. Nye atmetė galimybę, kad šįkart tarp Pekino ir Vašingtono galėtų susiklostyti šeštąjį dešimtmetį ir Šaltąjį karą tarp Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos primenantys santykiai.

„Manau, Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykiuose matysime selektyvų, bet ne visišką atsiejimą“, – sakė ekspertas.

J. Nye ir jo amerikietis kolega akademikas Robertas Keohane prieš keturis dešimtmečius drauge sukūrė neoliberalistinę tarptautinių santykių teoriją: jie tvirtino, kad nors karinė jėga ir galių balansas išlieka svarbūs, tarptautinius santykius vis labiau keičia „sudėtinga tarpusavio priklausomybė“, dėl kurios bendradarbiavimas tampa labiau tikėtinas.

J. Nye perspėjo dėl pernelyg didelio pasitikėjimo karine viršenybe ir aiškino apie „išmaniosios galios“ strategijos privalumus: ši strategija tarpusavyje derina „švelniąją galią“ (šį terminą jis sugalvojo devintojo dešimtmečio pabaigoje) ir karinę jėgą, o drauge jos nutiesia kelią į tarptautinę įtaką.

Paskelbta konstitucijos referendumo data

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad visuotinis balsavimas dėl konstitucijos pataisų bus surengtas liepos 1 dieną.

„Visuotinį balsavimą dėl RF Konstitucijos pataisų priėmimo surengsime 2020 metų liepos 1 dieną“, – sakė prezidentas per pasitarimą su darbo grupe, atsakinga už pagrindinio Rusijos įstatymo pataisas.

„Iš tikrųjų, liepos 1-oji atrodo kaip visiškai tinkama diena surengti visuotinį balsavimą dėl konstitucijos pataisų. Visų pirma, teisiniu požiūriu ši data yra nepriekaištinga“, – pareiškė jis.

V. Putinas pabrėžė, kad paskelbus balsavimo datą piliečiai turės 30 dienų susipažinti su visomis pataisomis ir nuspręsti dėl savo pozicijos.

„Ir antra, besikeičiančios ir gerėjančios situacijos dėl koronaviruso, kovos su epidemija fone vis dėlto turime galimybę – priešakyje dar visas mėnuo – imtis papildomų priemonių situacijai gerinti“, – tvirtino prezidentas.

Jis sakė, kad per šį laiką bus galima praktiniu požiūriu sudėlioti visus darbus, susijusius su dabartinėmis aplinkybėmis.

„Ne vien balsavimo procese, bet ir gyvenime apskritai – darbovietėse, transporte ir taip toliau. Tam mums šių 30 parų ir reikia“, – teigė V. Putinas.

Prezidentas paprašė Rusijos vartotojų teisių agentūros „Rospotrebnadzor“ vadovės Anos Popovos ir Centrinės rinkimų komisijos vadovės Elos Pamfilovos skirti ypatingą dėmesį saugumo užtikrinimui.

„Kolegos ką tik apie tai kalbėjo. Tikiuosi, kad viskas bus įgyvendinta praktiškai“, – pabrėžė V. Putinas.

Jis taip pat kreipėsi į regionų vadovus prašydamas bendradarbiauti organizuojant balsavimą bei pabrėžė, kad būtina rūpintis žmonių sveikata ir gyvybėmis.

„Tai, be abejo, lieka pirmas ir pats svarbiausias prioritetas“, – sakė V. Putinas.

Be to, jis ragino piliečius aktyviai dalyvauti balsavime.

Plebiscitas turėjo įvykti balandžio 22 dieną, tačiau jis buvo atidėtas dėl augančio užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų skaičiaus Rusijoje.

Siūlomi pagrindinio Rusijos įstatymo pakeitimai leistų V. Putinui, kuris prezidento ar premjero pareigas eina nuo 1999 metų, be pertraukos dirbti dar dvi kadencijas valstybės vadovo poste.

Kovą šiam pataisų paketui pritarė Rusijos Konstitucinis Teismas ir suteikė V. Putinui galimybę dirbti dar dvi kadencijas valstybės vadovo poste.

Konstitucinis Teismas itin sparčiai priėmė sprendimą dėl galutinio pataisų paketo, kurį netrukus pasirašė pats V. Putinas.

Konstitucinės reformos įstatymo projektą griežtai kritikuoja opozicijos veikėjai, kurie sako, kad tai ilgamečiam Rusijos lyderiui sudarys sąlygas tapti „prezidentu iki gyvos galvos“.