Per iki kitos dienos trukusį konfliktą abiejose pusėse iš viso buvo sužeista 11 karių.
Po trijų dienų už maždaug 1200 kilometrų į rytus nuo Faktinės kontrolės linijos kilo kitas konfliktas prie Nathu La perėjos Indijos Sikimo valstijoje. Konfliktas kilo Indijos kariai sustabdžius patruliuojantį Kinijos kariuomenės būrį.
Abi šalys nesureikšmino šių incidentų, klausimai buvo išspręsti vietos vadų lygmeniu, kaip paprastai būdavo daroma praeityje.
Tačiau per kelias ateinančias savaites Indijos ir Kinijos pasienyje abiejų šalių kariai įrengė stovyklų prie kelių ginčytinų teritorijų, o kiekviena pusė kitą apkaltino teritorijos pažeidimais, rašo „Al Jazeera“.
Įtampa tarp Kinijos ir Indijos dėl sienos Himalajuose auga. Kinija kaltinama perkėlusi tūkstančius karių į ginčytinas teritorijas ir plečianti savo karinę oro bazę regione.
Skelbiama, kad tūkstančiai Kinijos karių buvo perkelti į ginčytinas teritorijas palei rytinę Ladako sieną, kur buvo pastatytos palapinės, atgabentos transporto priemonės ir sunkioji technika, o Indija šią teritorija laiko sava.
Reaguodama į tokius veiksmus, Indijos kariuomenė perkėlė kelis batalionus iš pėstininkų divizijos, kuri paprastai yra dislokuota Ladako reginio Leho mieste, į „ operatyvinės parengties zonas“ palei sieną. Taip pat buvo atsiųstas karinis pastiprinimas.
„Kinija yra pasiryžusi apsaugoti savo nacionalinio teritorinio suvereniteto saugumą, o taip pat apaugoti taiką ir stabilumą Kinijos ir Indijos pasienio rajonuose“, – antradienį išplatintame pareiškime sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Naujausios įtampos priežastis
Indijos užsienio reikalų ministerija situacijos kol kas nekomentuoja, tačiau praėjusią savaitę ji apkaltino Kinijos karius trukdant Indijos kariams vykdyti reguliarų patruliavimą palei Faktinę kontrolės liniją.
„Visa Indijos veikla vykdoma tik Faktinės kontrolės linijos atskirtoje Indijos pusėje. Iš tiesų būtent Kinijos pusė pastaruoju metu ėmėsi veiklos, trukdančios Indijai normaliai patruliuoti“, – sakė Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anuragas Srivastava.
Kinijos pusėje išdygo apie 80-100 palapinių, o Indijos pusėje – beveik 60, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Indijos pareigūnų pranešimais.
Manoma, kad mažiausiai 10 tūkst. Kinijos karių dabar yra stovyklose netoli vietų, kurias Indija laiko savo teritorijomis: prie Pangongo ežero, Galvano slėnyje ir Demčoke, Ladake, bei Nathu La, Sikime, skelbia Indijos žiniasklaida.
Gegužės 22 dieną Indijos kariuomenės vadas generolas Manojas Mukund Naravane suskubo vykti į Lehą – Ladako teritorijos, kuri praėjusių metų rugpjūtį buvo atskirta nuo Indijos administruojamo Kašmyro, sostinę, kad įvertintų situaciją.
Kadangi abi šalys mažai keičiasi informacija, žiniasklaidos pranešimuose spėliojama, kokios galėtų būti naujausios įtampos priežastys. Manoma, kad įtampą padidino Indijos palei Faktinę kontrolės sieną atlikti infrastruktūros darbai.
Itin aukštai esanti siena yra smarkiai ginčijama ir militarizuota dar nuo 1962 metų, kai Kinija surengė karinę kampaniją į Indijos teritoriją ir sukėlė trumpą, bet kruviną karą.
Per pastarąjį dešimtmetį Indija plečia savo pasienio infrastruktūrą ir tiesia naujų kelių bei atidaro aviacijos bazių atokiuose Himalajų rajonuose.
Susirėmimai palei 3488 kilometrų ilgio Indijos ir Kinijos sieną, kurios didžioji dalis yra ginčijama ir nedemarkuota, nėra naujiena. Tačiau, nepaisant kasmet kylančių šimtų tokių incidentų, padėtis prie faktinės sienos iš esmės išlieka rami.
„Atviras konfliktas“
Analitikai nerimauja, kad padėtis gali eskaluotis, nes Kinija sunkvežimiais, kaip įtariama, perkėlė įrangos už Faktinės kontrolės linijos į Indijos teritoriją.
Naujajame Delyje dirbantis gynybos analitikas Ajai Shukla baiminasi, kad tolesnė eskalacija gali priversti prie „atviro konflikto“.
„Tūkstančiai Kinijos karių yra Indijos teritorijoje. Vienintelis dalykas, kuris jiems lieka, yra stoti į kovą, – sakė jis. – Kinija gali naudotis savo statybine veikla kaip dingstimi spausti Indiją, siekdama visiškai kitokių politinių ar ekonominių tikslų, kurių mes nežinome. Mes nežinome, kokie yra Kinijos tikslai šiuo konkrečiu atveju.“
Pekino politiką palaikančio laikraščio „Global Times“ straipsnyje Pekino užsienio studijų universiteto ekspertas Longas Xingchunas teigia, kad naujausia įtampa pasienyje yra Naujojo Delio „suplanuotas ėjimas“.
„Neseniai Indija neteisėtai pastatė gynybos objektų už sienos Kinijos teritorijoje Galvano slėnyje, dėl ko Kinijos pasieniečiai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik imtis atsakomųjų veiksmų, o tai didina riziką, jog tarp šalių kils daugiau susirėmimų ir konfliktų“, – rašė jis.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi antradienį surengė susitikimą su trijų tarnybų vadais ir savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais dėl įtampos Indijos ir Kinijos pasienyje, kuri yra didžiausias nuo 2017 metais 73 dienas trukusios Doklamo konflikto.
Šis konfliktas kilo po to, kai Indijos kariai neleido Kinijos kariuomenei tiesti kelią Doklamo regione, į kurį teises reiškia Indijos artimas sąjungininkas Butanas.
Kai kurie analitikai mano, kad Kinija savo veiksmais pasienyje mėgino nukreipti pasaulio dėmesį nuo to, kai ji tvarkosi su koronaviruso pandemija.