Beveik 96 proc. asmenų, mirusių nuo viruso, sirgo kitomis ligomis, rodo Italijos ISS sveikatos instituto duomenys. ISS, skelbiantis įvairias studijas apie protrūkį, įskaitant ir išsamią savaitinę ataskaitą, patvirtina, kad tokia tendencija buvo stebima nuo pat tos dienos, kai buvo paskelbta nepaprastoji padėtis; italų, mirusių nuo viruso, vidutinis amžius siekė apie 80 metų.

„Naujausi duomenys atkreipia dėmesį į bendrą naujų atvejų ir mirčių charakteristiką: daugiausia nukenčia vyresni žmonės, turintys gretutinių ligų“, – per spaudos konferenciją praėjusį penktadienį sakė ISS vadovas Silvio Brusfero.

Italija, pranešusi apie daugiau nei 32 000 mirčių ir per 230 000 užsikrėtimo atvejų, įvardinama kaip pradinis pandemijos Europoje epicentras. Šalis iš nacionalinio karantino pradėjo palaipsniui trauktis gegužės 4 dieną, kai apie 4 mln. žmonių grįžo į darbus.

Po dviejų savaičių leista atsidaryti daugumai parduotuvių, barų ir restoranų, su sąlyga, kad bus laikomasi fizinio atstumo. Italams vėl leidžiama laisvai keliauti – bet tik po savo gimtąjį regioną.

Vyriausybė pažadėjo visiškai laisvą judėjimą nuo birželio 3 dienos. Bet kadangi kai kuriose vietovėse vis dar fiksuojami šimtai atvejų per dieną, šalies premjeras Giuseppe Conte gali dar neatidaryti sienų šiauriniuose Lombardijos ir Pjemonto regionuose, antradienį skelbė laikraščiai, tarp jų ir „Corriere della Sera“.

Vyriausybės pareigūnai ir sveikatos ekspertai taip pat baiminasi, kad jauni žmonės galbūt suprato, jog jiems patogenas nekelia rizikų. Po to, kai savaitgalį minios jaunų žmonių plūstelėjo į aikštes ir naktinio gyvenimo rajonus, dažnai nesilaikydami nei fizinio atidumo laikymosi ar kaukių dėvėjimo taisyklių, vietos pareigūnai ėmėsi svarstyti, kaip apriboti gausų būriavimąsi. Milano meras Giuseppe Sala uždraudė pardavinėti išsineštinius gėrimus po septintos vakaro.


Nors vidutinis virusu užsikrėtusiųjų amžius siekia 62 metus, apie 30 proc. infekuotojų yra jaunesni nei 50-ies. Vis dėlto mirčių atvejai atkreipia dėmesį į platesnį atotrūkį tarp kartų. ISS analizė rodo, kad, gegužės 25 d. duomenimis, tik apie 1,1 proc. žmonių, mirusių nuo viruso, buvo jaunesni nei 50-ies, o daugiau nei 57 proc. buvo vyresni nei 80-ies. Beveik pusė naujų atvejų gegužę buvo registruota slaugos namuose.

Nepaaiškinamos mirtys

Naujausia ISS savaitinė studija, paremta maždaug 10 proc. mirčių iki gegužės 21 d. pavyzdžiu, taip pat parodė, kad tik 124 aukos, arba 4,1 proc. bendro jų skaičiaus, neturėjo ankstesnių patologijų. Beveik 60 proc. aukų sirgo bent trimis gretutinėmis ligomis, maždaug penktadalis jų – dviem ligomis.

Daugiau nei 68 proc. mirusiųjų kentė nuo aukšto kraujospūdžio, apie 30 proc. jų sirgo diabetu ir 28 proc. – širdies ligomis, teigiama ataskaitoje.

Oficialūs skaičiai galbūt neatskleidžia viso paveikslo: daugelis ligonių, mirusių savo namuose, galbūt nė nebuvo testuoti. Kelios studijos rodo, kad mirčių skaičiaus augimas šalyje, ypač šiaurinėje šalies dalyje, yra didesnis nei skelbia oficialūs COVID-19 rodikliai.

Italijoje pirmąjį ketvirtį užregistruota 11 600 „nepaaiškinamų“ mirčių daugiau nei ankstesniais metais, nė viena iš jų neįvardinta kaip mirtis nuo COVID-19, skelbiama ISS ir nacionalinės statistinės tarnybos „Istat“ bendrame pranešime.

Italijos INPS socialinės apsaugos administracija taip pat nustatė 18 971 „papildomų“ mirčių atvejų per kovo-balandžio mėn. laikotarpį, be mirčių, oficialiai siejamų su COVID-19.