Dėl koronaviruso pandemijos ES ekonomiką jau dabar apėmusi visų laikų giliausia recesija, o U. von der Leyen išdėstytas planas siūlo pagalbą labiausiai nukentėjusioms bloko šalims.
Jeigu būtų priimtas, šis paramos paketas būtų didžiausias per ES istoriją. Tuo pačiu gali būti įvesti Europos masto mokesčiai plastikui, išmetamiems anglies junginiams ir didžiosios technologijų įmonėms, ir tai smarkiai sustiprintų Briuselio pajėgumus.
Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Paolo Gentiloni socialiniame tinkle „Twitter“ sveikino šią iniciatyvą kaip „Europos proveržį“, padėsiantį įveikti „beprecedentę krizę“.
Koronaviruso pandemija Europoje pareikalavo daugiau kaip 173 tūkst. gyvybių ir paralyžiavo žemyno ekonomiką. Kol kas verslas tik lėtai atsidaro, o sugriežtinta sienų kirtimo tvarka vis dar slopina keliones ir verslą.
Naujasis planas buvo paskelbtas sulaukus didelio spaudimo iš Italijos ir Ispanijos – pirmųjų nuo protrūkio smarkiai nukentėjusių Europos valstybių, kurios yra per daug prislėgtos skolų, kad galėtų savarankiškai atkurti savo ekonomikas.
Jeigu Bendrijos narės priimtų dabartinę susitarimo versiją, Italija per ateinančius metus gautų 81,8 mlrd. eurų tiesioginės pagalbos, o Ispanijai tektų 77,3 mlrd. eurų.
ES iš viso suteiktų 405 mlrd. eurų subsidijų. Iš jų 28,8 mlrd. eurų tektų Vokietijai, o 38,7 mlrd. eurų – Prancūzijai.
Be to, šalims būtų suteikta paskolų: Italijai – 90 mlrd., o Ispanijai – 31 mlrd. eurų.
Atskiroms ES narėms siūlomos išmokos ir paskolos sudarytų daugiau kaip 650 mlrd. eurų, o dar 100 mlrd. eurų galėtų būti skirta bendroms ES vadovaujamoms pagalbos programoms, naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnai.
Keliomis dienomis anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel pritarė siūlymui, kad Europos Komisija galėtų pasiskolinti rinkose 500 mlrd. eurų savo planui finansuoti.
A. Merkel, įtakingiausia iš ES lyderių, taip pat sakė, kad pagalba galėtų būtų teikiama kaip išmokos, o ne paskolos. Tai buvo dar vienas itin svarbus Berlyno pozicijos pasikeitimas.
Dabar Komisija turi išnagrinėti pasiūlymą, pateiktą vadinamojo „taupiojo ketverto“ – šiaurinių Bendrijos narių, tradiciškai pasisakančių lėšų pumpavimui į smarkiai įsiskolinusių pietinių bloko šalių biudžetus.