Praeitą savaitę minėta Viduržemio jūros regiono valstybė nurodė, kurių 19-os Europos šalių piliečiams nuo birželio bus leista kirsti jos sieną. Sąrašas buvo sudarytas atsižvelgiant į pagrindiniais epidemiologiniais rodikliais pamatuotą riziką.
Švedija atsidūrė tarp nedaugelio pritaikytų kriterijų neatitinkančių šalių.
Antradienį, duodama interviu naujienų agentūrai „Bloomberg News“, A. Linde išreiškė viltį sulaukti adekvačios reakcijos. „Nenorime, kad prasidėtų diskriminacija“, – pasakė ji.
Įvestus apribojimus pamažu švelnina ir kitos Europos šalys, tačiau dėmesio centre vėl atsidūrė Švedija, dar pačioje pandemijos pradžioje priėmusi sprendimą neįpareigoti didžiosios visuomenės dalies beveik jokiomis varžančiomis sąlygomis.
Minėtina, kad šalies mirtingumo nuo COVID-19 rodikliai dabar – vieni aukščiausių pasaulyje (100 tūkst. piliečių tenka 39 atvejai).
Švedijos užsienio reikalų ministrė patikino suprantanti šiokį tokį nerimą, kylantį dėl nuosaikesnės Švedijos reakcijos į viruso protrūkį, bet vadovautis vien konkrečios savaitės mirčių statistika, jos įsitikinimu, – ydinga taktika.
Dėl Kipro sprendimo susidariusią situaciją A. Linde ketina siūlyti apsvarstyti penktadienį įvyksiančiame ES ministrų susitikime. Ji sakė mananti, kad panašūs sprendimai turi būti pagrįsti faktais, o ne priimami iš politinių sumetimų – siekiant pademonstruoti galią namuose.
„Norėčiau, kad atveriant sienas būtų labiau paisoma tvarkos“, – sakė A. Linde.
